Specialistai teigia, kad atskirti kokybiškas plytas nuo nekokybiškų sudėtinga, tačiau žinant pagrindines ypatybes galima išsirinkti tinkamiausias

Statotės namą savo jėgomis ir norite sutaupyti šiek tiek pinigų, tačiau kartu norite ir kokybiškų medžiagų? Vienos pagrindinių statybos medžiagų Lietuvoje nuo seno yra plytos. Nors tai ilgaamžė statybinė medžiaga, bet kartais dėl greito statybinių medžiagų gamybos tempo gamintojai jų partijas pagamina nekokybiškas. Ne visi sąžiningai broką iš gamybos pašalina, todėl kartais jos atsiranda statybų aikštelėse.

Kaip atskirti kokybiškas plytas?

Lietuvos plytinėse gaminamos dviejų rūšių plytos - silikatinės ir keraminės. Jų gamybos technologijos skirtingos. Keraminės plytos degamos aukštų temperatūrų krosnyse iš molio, o silikatinės plytos gaminamos iš smėlio, klinčių, vandens bei specialių priemaišų. Gamybos metu silikatinės plytos yra supresuojamos ir kaitinamos, kol virsta tvirtomis. Tiek keraminės plytos, tiek ir silikatinės skirstomos į statybines ir apdailines. Tačiau kaip atsirinkti kokybiškas plytas? Jų gamintojai ir ekspertai teigia, kad ne profesionalo akiai tai nustatyti sunku, tačiau kai kurie požymiai yra iškalbingi. Plytos turi būti įprastos spalvos. Jei jos įgavusios gelsvą atspalvį, vadinasi, kad tokios plytos yra nepakankamai išdegtos. Pastuksenus į tokią plytą, ji skleidžia duslų garsą, tik skardus plytos garsas reiškia, kad ji pagaminta tinkamai.

Iki galo neišdegtos plytos yra trumpaamžės, nes bijo drėgmės ir šalčio. Rinktis neišdegtas plytas ekspertai nerekomenduoja.

Netinkamos plytos ir tokios, kuriose daug klinčių priemaišų. Didesni klinčių grūdeliai padidina tikimybę, kad plytos paprasčiausiai subyrės dar nepradėtos mūryti. Perdegtos plytos, dažniausiai esti tvirtos, tačiau būna tamsesnės spalvos, neretai deformuotos. Tokių plytų nemėgsta mūrininkai, nes jų mūrijimui reikalingos didesnės laiko, o taip pat ir skiedinio sąnaudos.

“Geriausios - pirmos rūšies plytos, o išvaizda yra antraeilis ir labiau subjektyvus dalykas. Šiais laikais gaminamos ne vien baltos ar raudonos plytos. Galima išsirinkti įvairių rūšių ir spalvų. Žinoma, ir gerą plytą galima sugadinti, jei ji bus netinkamai mūrijama. Taip pat reikia žiūrėti, kokias garantijas suteikia plytų pardavėjai. Jei jų nėra, tokias plytas reikia vertinti atsargiau”, - patarimais dalijosi užsienietiškas plytas padavinėjančios bendrovės “Stakera” direktorius Tomas Levulis.

Populiariausios - iš užsienio

Verslininkai, pardavinėjantys užsienietiškas keramines apdailos plytas Lietuvoje, teigia, kad mūsų šalies apdailos plytų gamintojai nesugeba konkuruoti net su broliais latviais ar estais.

“Lietuvoje keraminių apdailos plytų gamyba merdi. Lietuviškos plytos niekada nepasižymėjo geru atsparumu šalčiui. Molio išvalymas ir paruošimas yra žemesnės kokybės nei, pavyzdžiui, kaimynų latvių ar estų. Iš lietuviškų apdailos plytų dažniausiai naudojamos baltos silikatinės, o keraminių apdailos plytų nišą užima užsienietiškos. Lietuviai nebesirenka lietuviškų plytų dar ir todėl, kad augant ekonomikai turi daugiau pinigų ir įvairovės. Dauguma renkasi iš užsienio atvežtas plytas - teigė T. Levulis.

Pasenusios technologijos

Lietuvoje gaminamos plytos ar keraminiai blokeliai yra pigesni ir skirti tik namo vidaus statybai.

“Keramines apdailos plytas gamina tik “Palemono keramika” ir “Tauragės keramika” - tai vieninteliai likę gamintojai. Lietuvoje nėra bendrovių, kurios turėtų aukštų technologijų plytų degimo krosnis. Kauno technologijos universiteto mokslininkai kartu su vokiečių verslininkais buvo sukūrę specialius molio mišinius apdailos plytoms, kurių vandens įsigeriamumas yra labai mažas, bet norint tokias plytas gaminti Lietuvoje reikia didelių investicijų. Namo vidaus statybai naudojamos plytos ar blokeliai Lietuvoje yra geros kokybės”, - sakė “Rokų keramikos” generalinė direktorė Violeta Česnienė.

Vienintelė silikatinių apdailos plytų gamintoja yra Matuizų plytinė.

“Technologijos, naudojamos silikatinių plytų gamybai, yra lygiai tokios pačios, kaip ir, pavyzdžiui, Vokietijoje, todėl plytų pagamintų Lietuvoje ir užsienyje, kokybė nesiskiria”, - tikino Matuizų plytinės technologas Andrius Vailionis.

Ne visi namų statytojai plytas vertina taip, kaip, pavyzdžiui, keramzito blokelius ar kitas statybines medžiagas. Šiluminė varža esą didesnė, o ir statybų išlaidos mažesnės. Tačiau sakyti, kad šimtmečių išbandymus atlaikiusios plytos, namams suteikiančios solidaus pastato išvaizdą, yra praeities atgyvena, tikriausiai neišdrįstų nė vienas save gerbiantis statybininkas ar architektas.