Klaipėdos Danės krantinėje tarp raudonų plytų sandėlių įspraustas juodas pastatas buvo mėtomas akmenimis. Tačiau vakariečiai jį įtraukė į geriausių pasaulio statinių penkiasdešimtuką.

Rungėsi tūkstantis kūrėjų

Architektai Algimantas Kančas ir jo dukra Gustė su džiugia nuostaba sutiko žinią, kad jų projektuotas viešbutis uostamiestyje sulaukė užsienio ekspertų pripažinimo.

Statinys, patekęs tarp 50 pasaulio geriausiųjų, kauniečių duetui – neabejotinas, nors ir netikėtas pripažinimo ženklas – Lietuvoje šis statinys sulaukė kritikos lavinos.

Viskas baigėsi architektų dueto triumfu. Kūrėjai buvo pakviesti į Austrijos sostinę Vieną, kur rotušėje vyko plytas gaminančios kompanijos "Wienerberger" apdovanojimų "Brick Award 2012" ceremonija. Į ją susirinko apie 500 geriausių pasaulio architektų.

Pasak A.Kančo, konkurse buvo vertinami nestikliniai pastatai. Architekto žiniomis, jame rungėsi apie 1000 atrinktų darbų iš 28 pasaulio šalių.

Nepraėjo saviškių atrankos

Trys Baltijos šalys Estijoje, Taline, atrinko savo kandidatus. Iš Lietuvos buvo pasiūlyta apie 30 darbų, o konkurso komisijos vertinimui atrinkti 5. A.Kančo ir G.Kančaitės Klaipėdoje projektuotas pastatas nepraėjo atrankos.

Galiausiai vertinimo komisija informavo, jog nė vienas Baltijos šalių darbas neatitinka konkurso kriterijų. O pagrindiniai kriterijai buvo naujoviškumas, modernumas, šiuolaikiškumas, seno ir naujo dermė.

"Komisijos nariai viename belgų architektūros leidinyje pamatė mūsų projektuotą pastatą Klaipėdoje ir pasiūlė konkursui pristatyti būtent šį darbą", – šyptelėjo autorius.

Taip konkurso kataloge tarp pusšimčio nominantų atsirado ir lietuvių projektuotas statinys.

Kėsinosi nugriauti

"Laimėjome du konkursus, tačiau vėliau rengiant projektą derinimas su Klaipėdos vyriausiuoju architektu, paveldo institucijomis vyko labai nelengvai. Važiavau kokius šešis kartus. Galiausiai kažkaip pavyko suderinti", – prisiminė A.Kančas.

Pašnekovo žodžiais, tuometis Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Naglis Puteikis buvo apskundęs teismui sklypo detalųjį planą, kurį parengė kiti projektuotojai.

N.Puteikis esą siekė, kad toje vietoje apskritai nebūtų nieko statoma, nors tuo metu jau buvo iškilęs pastatas. Kitaip tariant, dueto projetuotą statinį buvo siekiama nugriauti.

"Mūsų nuomone, toje vietoje pastatas idealiai tiko, nes atkartojo anksčiau stovėjusio seno statinio ribas. Kol jo nebuvo, krantinė atrodė tarsi su išdaužtu dantimi", – komentavo projekto autorius.

Vadino nederančiu aplikoje

Naujojo pastato siluetas, anot A.Kančo, atkartoja senąjį dvišlaičiu stogu. "Tačiau medžiagos – naujos, kaip ir daroma visame pasaulyje. Naujas turi skirtis nuo seno, negali būti muliažų", – pridūrė jis.

Šis objektas įdomus tuo, kad tiek fasadas, tiek stogas dengtas viena medžiaga – specialiomis keraminėmis plokštėmis.

Vis dėlto ant naujojo statinio pažiro kritikos kruša. Neva juodas didelio tūrio pastatas nedera istorinių sandėlių aplinkoje. Tiesa, viešai buvo išsakomos tik pavienės kritikų nuomonės.

Statinio autorių teigimu, vieni šį darbą vertina itin palankiai, kiti – neigiamai, o tarpinio varianto tarsi nėra.

A.Kančas šypsojosi: tiek Lietuvoje, tiek užsienyje prieštaringai vertinami objektai pripažinimo sulaukia kur kas vėliau. Kai kurie jų ilgainiui tampa miestų išskirtiniais ženklais.

Komentaras

Gintautas Blažiūnas

Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas

Šis pastatas, matyt, dar ilgą laiką bus prieštaringai vertinamas. Žiūrint iš šalies visada atrodo kitaip. Be to, projektai pristatomi nuotraukose, vertintojai nemato, kaip visa tai atrodo realybėje. Faktas, kad lietuvių darbas yra pastebėtas, – labai džiugus. Lietuviai kol kas per mažai dėmesio skiria savo aplinkai, taip pat auklėjimui ir švietimui apie architektūrą. Pasaulyje architektūra plėtojama natūraliai. Pas mus atsiranda šiek tiek iškreiptas suvokimas, kad senamiesčiuose turi būti tik seni namai, vis degame nostalgija. Sovietmečiu atsiradę senamiesčio objektų atstatymo pavyzdžiai – ne patys sėkmingiausi. Žinoma, yra ir seniai, ir naujai statytų prieštaringų objektų, kurie neprigyja, visą laiką bado akis.