Krizė privers žmones labiau apgalvoti visas išlaidas ir pirkti tik tuos daiktus, kurie yra ne pigiausi, bet duoda didesnę naudą. Ne išimtis – statybinės medžiagos. Skandinavai, ypač suomiai, jau žino, kad sunkmečiu nišą rinkoje randa tik inovatyvios idėjos. Investuodami pinigus į būstą jie pirmiausia gerai apskaičiuoja, kuris produktas duos geresnį efektą, kuri medžiaga bus ilgaamžiškesnė.

Pastatų šiltinimas – vienas atsakingiausių darbų. Nuo jo priklauso, kiek energijos bus išnaudota šildyti, o karštą vasarą – vėsinti. Labai svarbi ne tik darbų kokybė, bet ir tinkamai pasirinkti medžiagas.

Šiuo metu Lietuvoje naudojamos dvejopos termoizoliacinės medžiagos: mineralinė vata ir putų polistirenas. Pastarasis sulaukia skeptiškų vertinimų, tačiau kritika ne visada argumentuota.

"Yra keli mitai, sukurti apie putų polistireną. Pirmas – neva jis neleidžia sienoms kvėpuoti. Sienos tikrai neturi kvėpuoti. Jeigu taip būtų, namą kiaurai smelktų vėjas. Paaiškinimas, kad namas, apšiltintas putų polistirenu, nekvėpuoja, nesuprantantiems žmonėms gali skambėti įtikinamai. Tačiau geriau pasidomėję visi supras, jog pastatas turi būti vėdinamas, o ne pats neva tai kvėpuoti", – aiškino įmonės "Basf" "Styrenic Polimers" projektų vadovas Baltijos šalyse ir Suomijoje Arturas Indičianskis.

Kitas mitas – putų polistireną ėda graužikai. A.Indičianskio teigimu, graužikai ėda visas medžiagas, jeigu tik patenka į uždarą patalpą. Norėdami išsiveržti lauk, jie gali sunaikinti netgi betoną, sumaišytą su stiklu. Tad pirmiausia reikia užtikrinti, kad graužikai nepatektų kur nereikia.

"Ne ką mažiau kalbų ir apie putų polistireno degumą. Tvirtinama, neva jis priskiriamas prie degiųjų medžiagų. Pakuoti skirtas polistirenas išties degus. Tačiau statybinis – ne. Jis turi degimo nepalaikančių priedų", – sakė A.Indičianskis.

Putų polistireno sandara – 98 proc. oro ir 2 proc. polimerų. Granulėse oras tarsi uždaromas, o kai medžiagą paliečia ugnis, oras išlaisvinamas. Tad statybinis putų polistirolis tik susitraukia, bet nedega.

Bendrovė "Basf" įprastą baltąjį putų polistireną išrado daugiau kaip prieš 60 metų. 2000 m. įmonė išrado geresnių savybių putų polistireną. Vizualiai nuo įprasto jis skiriasi pilka spalva, mat į jį įmaišoma grafito. Grafitas pasiskirsto putų polistireno granulėje ir atspindi ultravioletinius spindulius. Tačiau svarbiausias pilkojo ir įprasto putų polistireno skirtumas – pirmojo termoizoliacinės savybės geresnės maždaug 20–25 proc.

"Šią savybę labiausiai turėtų įvertinti tie, kurie ruošiasi renovuoti senus daugiabučius. Šiltinant sienas galima naudoti 20 proc. plonesnį sluoksnį termoizoliacinės medžiagos ir gauti tą patį efektą. O jeigu bus naudojamas toks pat sluoksnis, kaip ir įprato putų polistireno, sienų šiluminė varža bus 20 proc. didesnė", – teigė A.Indičianskis.

Renovuojamiems seniems daugiabučiams plonesnis termoizoliacinės medžiagos sluoksnis svarbus dėl kelių priežasčių. Pirmiausia – dėl angokraščių. Kuo didesnis termoizoliacinis sluoksnis, tuo storesnės sienos. Kartais apšiltinus pastatą langai lieka tarsi sienos viduryje. Stori angokraščiai trukdo į patalpą patekti saulės šviesai. Be to, jų apdailai sunaudojama daugiau statybinių medžiagų, vadinasi, patiriama daugiau išlaidų.

Kitas putų polistireno pranašumas – jis neapsunkina pastatų konstrukcijų kaip kitos termoizoliacinės medžiagos. A.Indičianskis pasakojo, kad buvo parengti du to paties pastato renovacijos projektai. Viename projekte buvo numatyta namą šiltinti mineraline vata, kitame – putų polistirenu. Pirmu atveju suskaičiuota, kad sienoms šiltinti sunaudota vata svertų 25 t. O pastatas, apšiltintas putų polistirenu, pasunkėtų tik 6 t.

"Pilkojo putų polistireno kaina kiek didesnė nei įprasto. Tačiau skaičiuojant naudą ir pasiekiamą efektyvumą, svarstyklės kryptų pilkojo naudai, nes mažesnis storis sumažina kitas sąnaudas. Manau, kad šio produkto vartojimas sunkmečiu turėtų pradėti augti geometrine progresija. Kai statybos vyko sparčiai, statytojai neturėjo laiko viską gerai apmąstyti ir pasverti. Dabar viskas bus skaičiuojama", – įsitikinęs A.Indičianskis.

Baltijos šalyse pirmosios pilkojo putų polistireno plokštės buvo pagamintos 2004 m. Jas iki šiol pagal patentuotą "Basf" technologiją gamina bendrovė "Baltijos polistirenas". A.Indičianskis tvirtino, jog šiltinant pastatus pilkuoju putų polistirenu galima pasiekti ir vadinamąjį pasyvaus namo efektą, kai pastatas tampa energiškai ypač efektyvus.