Prieš septynerius metus priglaustas, dabar apakęs ir apkurtęs airių seteris pakeitė šeimininko įsitikinimus
Gyvūnai, kaip ir žmonės, turi savo likimus. Tai patvirtina ir Gutės - trylikos metų airių seterio gyvenimo istorija, kurios didesnę dalį su meile parašė kauniečių Šiugždinių šeima.
Išliko tvarkinga
Savaitgaliais Remigijaus Šiugždinio tėvų sodyba Aleksote pagyvėja - iš daugiabučio namo Šilainiuose į besibaigiančio pavasario žalumą atvažiuoja sūnus su žmona Aušra. Kartu atsiveža ir trylikametį airių seterį Gutę. Jai čia pažįstamas kiekvienas kampelis, sodybos šeimininkų katinai ir voljere gyvenantis šuo. Tad Gutė drąsiai vaikštinėja po sodrią žolę, kartais užklysdama į gėlynus. Pajutusi, kad užmynė traškiais lapais tulpę, atsargiai pasitraukia iš gėlių lysvės.
Ji visada buvo labai tvarkinga - niekada nelakstydavo per balas ar daržus. Vis apeidavo. Tokia išliko ir dabar, nors jau nieko nebemato ir beveik negirdi, - sako Gutės šeimininkė Aušra Šiugždinienė.
Vos pavilko kojas iš bado
Remigijus Šiugždinis pripažino, kad iki Gutės atsiradimo nieko nenorėjo girdėti apie šuns laikymą bute. Kartą jam kaimynė pranešė, kad namuose laukia svečiai. Kadangi buvo savaitės vidurys, Remigijus suko galvą, kas galėjo pas juos atvažiuoti? Kai paskambino prie savo buto durų, išgirdo lojant šunį. Pagalvojau, kad kažkoks svečias atėjo su šunimi. Kai atsivėrė durys, pamačiau žmoną su sūnumi ir dukra tupinčius ant grindų, o šalia jų - labai suvargusį airių seterį, - prisiminė R.Šiugždinis pirmą susitikimą su Gute.
Sulysusį, vos bepastovintį ant kojų airių seterį su dirželiu ant kaklo prie savo daugiabučio namo vieną šaltą kovo pavakarę pastebėjo Aušra Šiugždinienė, grįždama iš darbo. Pagalvojo, kad reiktų jį pašerti ir nuskubėjo namo kotletų. Kai grįžo į kiemą, šuns nebebuvo. Kitą dieną jį prie namo surado vaikai ir beveik nešte parnešė, nes vos laikėsi ant kojų.
Buvo baili
Išmaudytas airių seteris suspindo vario plaukais. Kai pamažu jam buvo leista ėsti tiek, kiek reikia maždaug šešerių metų šuniui, šeimos galva nusprendė, kad reikia mėginti surasti buvusius kalaitės šeimininkus, nes Gutė buvo su geru dirželiu ant kaklo. Paieškos per spaudą buvo bergždžios. Taip Gutė pasiliko Remigijaus ir Aušros Šiugždinių šeimoje.
Iš pradžių vaikai mušėsi, kuriam teks laimė vedžioti Gutę, tačiau metams bėgant jų meilė atvėso, interesai pasikeitė. Keturkojė rastinukė labai prisirišo prie mūsų, o aš pakeičiau požiūrį į šuns auginimą bute, - prisipažino Gutės šeimininkas.
Kalaitė ilgai negalėjo atsikratyti baimės jausmo, kurį jai sukeldavo staigus rankos mostas - ji iškart guldavo ant grindų ir pradėdavo virpėti. Matyt, buvo mušama. Ilgainiui išryškėjo Gutės polinkis smaguriauti - ji, pritaikius progą, visada nugvelbdavo nuo stalo patikusį kąsnelį.
Kalaitė nė už ką nesutinka miegoti šuns guolyje - būtinai įsikrausto į fotelį, kai šeimininkai žiūri televizorių. Vos tik jie pakyla nuo sofos ir eina į miegamąjį, Gutė akimirksniu įsitaiso ant sofos. Tiesa, jai tai padaryti dabar, sulaukusiai garbaus amžiaus, sunku, tačiau Gutė išsisuka iš padėties - padeda galvą ant sofos krašto ir keletą kartų garsiai amteli. Vadinasi, prašo užkelti ją ant sofos.
Padėjo operuoti
R.Šiugždiniui, kuris dirba chirurgu, kartą teko pačiam kartu su veterinarijos gydytoju naktį operuoti Gutę, nes laukti ryto buvo negalima - apsivertęs skrandis kėlė grėsmę jos gyvybei. Airių seteriui dar ne kartą teko pabuvoti veterinarijos gydyklose. Reiktų gelbėti ir nuo kataraktos, tačiau Lietuvoje šunims ši operacija dar neatliekama. Tad Gutei lieka laukti gilios senatvės tamsoje.
Nors ir apakęs bei apkurtęs, airių seteris liko ištikimas savo įpročiams - nemėgsta maudytis atviruose vandenyse, neina pasivaikščioti, jei lauke lyja, pradeda virpėti, kai pamato, kad šeimininkas nešasi įrankių dėžę. Mat anksčiau kalaitė labai bijodavo ne tik griaustinio, bet ir elektrinio grąžto keliamo garso. Jei į namus ateina svečias, kuris jai patinka, Gutė atsuka jam nugarą. Tai ženklas, kad leidžia pakasyti jos nugarą.
Dabar Gutė per dienas saldžiai miega. Jai nėra ko nerimauti dėl savo aklumo ir kurtumo - Gutė ne kartą įsitikino savo šeimininkų jautrumu ir gerumu.
Naujausi komentarai