Ryškiai raudona, mėlyna, geltona, juoda. Šios spalvos užklumpa netikėtose vietose – lovos galvūgalyje, po lova, virš dušo. Bauhauzui būdingos detalės pagyvino buvusias pramonines erdves.
1928 m. Kauno naujamiestyje, iš už raudonų mūrų, statytų pagal inžinieriaus Felikso Vizbaro projektą, pradėjo dunksėti spaustuvės "Spindulys" mašinos. Pastarąjį dešimtmetį kompleksas stūksojo niokojamas laiko.
Prieš kelerius metus prasidėję restauravimo, o vėliau – statybos darbai prikėlė statinius naujai funkcijai. Buvusiame pramoniniame objekte neseniai duris atvėrė keturių žvaigždučių viešbutis "Europa Royale Kaunas". Senųjų pastatų raudonų plytų mūras nuvalytas, kai kur – užtaisytas to paties pastato plytomis. Iš viso buvo pakeista daugiau nei 20 tūkst. plytų, atstatyta sovietmečiu nugriauta mansarda. Keli atskiri anuometiniai statiniai sujungti šiandieninės architektūros intarpais, pastatytas naujas priestatas, suformuoti du vidiniai kiemeliai. Naują statybą išduoda šiandienos architektūrai būdingos medžiagos – stiklo bei rūdijančio plieno plokščių apdaila. Projekto autoriai – architektų biuras "Jungtinių pajėgų projektai" nusprendė, kad šios medžiagos yra tinkamas derinys raudonų, laiko nugairintų plytų mūro sienoms.
Tačiau viešbučio interjere autoriai ieškojo to, kas išskirtų šį viešbutį iš kitų ir tam pasitelkė Bauhauzo mokyklos principus: kai kur paliktos atviros gelžbetonio konstrukcijos, eksponuojama inžinerinė įranga, naudojamos drąsios, ryškios spalvos. "Kitaip" kvepia kiekvienas viešbučio gyvenamojo korpuso aukštas, vadinamas ne aukštais, o tiesiog spalvomis: pilkasis, raudonasis, mėlynasis, geltonasis. Mat šiomis spalvomis išryškintos viešbučio numerių išorinės durys, ta pati spalva pasirinkta kaip akcentas ir kambario viduje.
Praeito amžiaus trečiojo-ketvirtojo dešimtmečio stilius ryžtingai žengia į kai kurių kambarių interjerus. Jų puošybai pasitarnavo Pito Mondriano (1872–1944) kompozicijų iš baltų ir ryškiaspalvių stačiakampių idėja bei tuo pačiu laiku kūrusios dailininkės Tamaros de Lempickos (1898–1980) paveikslų reprodukcijos. Pastarosiose vaizduojamos miegančios moterys, tad viešbučio darbuotojai jau spėjo šiuos numerius pakrikštyti "vyrų kambariais".
Tada, kai Vokietijoje suklestėjo Bauhauzo mokykla, buvo statyti ir "Spindulio" spaustuvės pastatai. Viena rekonstrukcijos projekto autorių architektė Rūta Dambrauskaitė pripažįsta, kad paskatino interjerui pasirinkti Bauhauzo mokyklos stilių. "Kita vertus, viso interjero bauhauziniu nepavadinsi, yra tik šio stiliaus inspiracijos", – patikslino architektė.
|
Regina Žukauskienė, nekilnojamojo kultūros paveldo specialistė: Tarpukariu statytos "Spindulio" spaustuvės pastatų kompleksas vertingas tuo, kad jame išsaugotas pramoninės paskirties objekto įvaizdis, planinė struktūra. Lig šiol šviečia raudonos plytos, viename pastatų mūrytose XIX ir XX a. sandūroje, kituose – tarpukariu. Tai buvo pramoninis tarpukario statinys, nepasižymėjęs ypatinga puošyba. Tačiau iki šiol įspūdį daro Naujamiestyje stovinčio pastatų komplekso dydis, dideli langai, aukštos lubos, didelės patalpų erdvės, nepaprastai gražios terasos, suktos laiptinės. Tarpukario stilistika – labai ryški. |
|---|
Kas yra Bauhauzas?
Bauhaus (vok. Bau – statyti, Haus – namas) – sutrumpintas Staatliches Bauhaus, architektūros ir meno mokyklos, veikusios Vokietijoje nuo 1919 iki 1933 m. pavadinimas. Ją įsteigė Vokietijoje ir JAV kūręs architektas Walteris Gropius. Architektas sujungė senąją Dailiųjų menų akademiją su Taikomojo meno mokykla, siekdamas derinti menininko kūrybą su amatininko meistriškumu. Tai sugriovė iki tol vyravusias nuostatas. Mokykloje nebuvo dėstytojų ar studentų – meistrai ir pameistriai tiesiog kūrė kartu. Mokinys iš pradinės mokyklos galėjo dirbti su akademiku. Mokykloje buvo mokoma elementarių geometrinių figūrų – trikampio, keturkampio ir apskritimo bei spalvų ir medžiagų tarpusavio sąveikos. Bauhauzo mokyklos ideologija pasklido po visą pasaulį. Bauhauzo stiliui būdingos paprastos geometrinės formos, funkcionalumas, racionalumas, aiškumas ir paprastumas. Bauhauzo architektūroje – išaukštintas gelžbetonis ir plienas. Judėjimo pradininkai plieną naudojo ne tik pastatams statyti, bet ir interjero detalėms, baldųams gaminti. Šie buvo pradėti gaminti tiesiog iš vamzdžių. Bauhauzo sukurtų taisyklių daugelis dizainerių laikosi iki šiol.
Naujausi komentarai