Šiuose namuose visą laiką turi būti kvapų – parneštų iš pievos ar parvežtų iš tolimų kraštų. Na, o interjero nuotaiką padiktavo kerintis aromatas – latės kavos, apibarstytos cinamonu ir su vanilės lazdele lėkštelėje.

Parduotuvėse gėlės bekvapės

Gaiviausią aromatą namuose skleidžia gyvi augalai. Kaunietės Dovilės namų kvapas kinta kartu su gamta – kai iš po įšalo žiedus išskleidžia narcizai, jie tučtuojau atsiduria vazoje ant valgomojo stalo. Kai sužydi bijūnai, jų galvos irgi atsikrausto į Dovilės namus. Vos sužaliuoja mėtos, nuskintų šakelių aromatas sklinda iš apvalaus stiklinio indo, kuriame jos ruošiasi tapti arbata.

Gyvų gėlių žiedai namų šeimininkai reikalingi ne tiek dėl reginio, kiek dėl kvapo. Kita vertus, ne visos šiuolaikinės gėlės kvepia – matyt, tai lemia jų auginimo sąlygos. Tad moteris labai mėgsta merkti laukines gėles ar prieskoninius augalus.

Gali tikti ir tepalas

Dovilė nedvejoja – kvapui atsiskleisti reikia derančios, estetiškos aplinkos. Pavyzdžiui, spalvos padeda atsiskleisti mėgstamiems kvapams. Žvelgiant į Dovilės buto interjerą, galima mėginti nuspėti jo kvapą.

Rusvi, balkšvi atspalviai sufleruoja: cinamonas, užbarstytas ant balintos kavos putos? Taip, šį kvapą kaunietė dievina, tad sienų, baldų, užuolaidų spalvas rinko įsivaizduodama latės kavos puodelį.

Kadangi buto erdves nutvieskia rytinė saulė, dėl to ji rinkosi cinamono, vanilės spalvas. Jei langai būtų atgręžti kita kryptimi, koloritas, ko gero, būtų kitoks.

Vargiai cinamonas ar vanilė svaigins užėjus į sandėlį ar į netvarkingus, sujauktus namus. Priešingai, kvapas gali net erzinti. „Vis tiek pirma pamatai, tik po to pajunti kvapą. Todėl labai svarbus vizualinis įspūdis“, – įsitikinusi kvapų mylėtoja.

Ryškios spalvos, aiškino Dovilė, prašytųsi stipriau išreikšto aromato. Na, o pramoninio stiliaus interjere, vadinamajame lofte, juokėsi pašnekovė, galbūt nesmirdėtų net tepalas.

Moteris nevengia ir kitų kvapių dalykų: jei šaltuoju sezonu nėra gyvų gėlių, dažniau naudoja smilkalus, kvapias žvakes, eterinius aliejus. Jei žvakė bus nematomoje vietoje, ji nesuteiks tokio efekto, kaip kad švytėdama ant valgomojo stalo ar ant komodos šalia kitų dekoratyvių daiktų. Kitaip tariant, kvapią žvakę, smilkalus ar eterinį aliejų reikia įkomponuoti į interjerą, priderinti prie visumos.

Kasdienes priemones – kosmetikos, higienos ir skalbiamąsias Dovilė taip pat neretai renkasi pagal aromatą.

Kenkia drėgmė ir saulė

Kvepalai, kurie skirti kvepintis, irgi turi turėti savo vietą. Visų pirma – dėl praktinių sumetimų. Jų savybes gerai išmananti Dovilė sako, kad šių kvepalų jokiu būdu negalima laikyti vonios kambaryje, kur oras drėgnas, temperatūra dažnai kinta. Kvepalų kiekis buteliuke gali sumažėti prie jų net neprisilietus.

Be to, nereikėtų nustebti, kad vonios patalpoje stovinčių kvepalų aromatas ilgainiui gali pasidaryti kiek kitoks, nei vos tik pradėjus jais purkštis. Negalima kvepalų laikyti ir ten, kur jie gauna tiesioginių saulės spindulių.

Ar buteliukas stačias, ar gulintis, reikšmės kvepalų kiekiui ir kokybei neturi, tad stalčiuje aukštus buteliukus Dovilė drąsiai paguldo.

Moteris kvepalams yra paskyrusi komodą miegamajame. Kiek joje prikrauta buteliukų, šeimininkė jau pametusi tikslų skaičių. „Keli šimtai“, – tarstelėja Dovilė. Nepatinkančius kvepalus iškeičia į kitus – tai populiaru tarp kvepalų kolekcininkių.

Panaudotų kvepalų buteliukų ji neišmeta, laiko sudėjusi dėžėje. Pasak kvapų mylėtojos, juose dar ilgai išlieka kvapas, tad norint prisiminti, kaip kvepėjo kvepalai, kurių jau nebegamina, pakanka pauostyti buteliuką. Buteliuko dizainas Dovilei taip neimponuoja kaip aromatas.

Žavi nišinė parfumerija

Bepigu būtų „apiplėšti“ vieną parfumerijos parduotuvę ir vadinti save kolekcininku. Dovilei reikia ne bet kokių kvapų. Išskirtinių, specifinių kvapų galima uosti vadinamojoje nišinėje parfumerijoje. „Levandos, apelsinų žiedai, migdolai, cinamonas“, – savo mėgstamas kvepalų sudedamąsias dalis vardijo moteris. Jie tinka tiek kūnui, tiek interjerui.

Kvapų specialistai aiškina, kad vieni moka dideles sumas už vardą, o nišinių kvepalų kainą sudaro brangios žaliavos, autorinis geriausių pasaulio parfumerių darbas, unikalios sudedamųjų dalių kompozicijos.

Dovilės žiniomis, nišinė parfumerija gimė iš kvapų namams. Jie buvo gaminami iš aliejų, įvairių ekstraktų. Po to pastebėta, kad ir žmonės nori jais kvepintis.

„Labai gaila, kad šiuolaikinė parfumerijos industrija eina prastyn, belieka rinktis nišinę parfumeriją“, – komentavo kvepalų gurmanė. Daugelį kvepalų ji įgyja ne Lietuvoje.

Kita vertus, kaunietė netiki dažnai pasigirstančiais pasakymais, kad pas mus prekiaujama padirbtais kvepalais. Dovilės teigimu, kai kurie gamintojai, kad sąnaudos būtų mažesnės, to paties pavadinimo kvepalų sudedamųjų dalių koncentraciją keičia. Tad nereikia nustebti, jai kartą pabandžius vienų kvepalų, nusipirkus tokį pat buteliuką vėliau, kvapas gali skirtis.

Kokiais kvepalais kvepintis iš kelių šimtų, priklauso nuo tos dienos aprangos, nuotaikos, oro. Jei diena saulėta, Dovilei norisi lengvo, gaivaus kvapo, jei niūri – sodresnių, pietietiškų aromatų. Ypač prabangiems kvepalams laikyti yra sukurti specialūs šaldytuvai, juose palaikoma optimali kvepalams temperatūra. Kai kurios lietuvės moterys tokius šaldytuvus turi. Įprastuose buitiniuose šaldytuvuose, Dovilės įsitikinimu, kvepalams kiek per šalta.

Uoslė vyrauja visur

Kai kuriuos kūnui skirtus kvepalus kaunietė panaudoja nebūtinai sau pačiai. Antai rytietiškais aliejais, kuriais arabės išsitepa visą kūną, Dovilė pakvepina rankšluosčius. Pakanka vieno lašelio, nes kvapas – ypač intensyvus.

Jei reikia oro gaiviklio, kartais ji papurškia kvepalų. Mat oro gaiviklių kvapai ne visada priimtini gurmanės nosiai – uoslė tiesiog dirginama.

„Esu visiška kvapų auka. Man kvapai reikalingi visur: ir namuose, ir ant savęs, ir maiste“, – juokėsi pašnekovė. Antrajai pusei belieka tik drauge uosti tuos pačius kvapus.

Kai kam dėl gaminamo maisto kvapų sklaidos su svetaine sujungta virtuvės zona nėra priimtinas sprendimas, o Dovilei – priešingai.

„Jei gamini maisto ir įdedi rozmarino, juo pakvimpa visi namai. Man tai nuostabu!“ – tikino pašnekovė.

Išsivertė be dizainerių

Be kvapų, kaunietei jos namuose reikia ir savitai kvepiančių daiktų, pavyzdžiui, knygų. Tiek naujos, tiek senos knygos, užsimerkusi prisiminė Dovilė, turi specifinį kvapą. Net paveikslai, jei tapyti ant drobės aliejiniais dažais, skleidžia savitą aromatą.

Moteris nebijo kvapų kokteilių. Antai parfumerijos parduotuvėje ji gali pauostyti kone 20 skirtingų kvepalų. Kad uoslė grįžtų į pradinę būklę, kvepalų parduotuvėse turėtų būti padėta kavos pupelių – jų pauosčius ankstesnis kvapas tarsi išnyksta.

Kurti interjerą – kitas Dovilės pomėgis. Dizainerių neprireikė nei sienų spalvoms ar baldams parinkti, nei individualiems virtuvės baldams projektuoti. Užuolaidas kaunietė dar ir pasiuvo pati.

Moteris svajoja kada nors pradėti gaminti kvepalus. Iš pradžių, pasak jos, reikėtų pažinti visas sudedamąsias dalis, išuostyti natūralius kvapus. „Esu bandžiusi nusipirkti skirtingų eterinių aliejų ir juos sumaišyti, bet tinkamas kvapas neišėjo. Šio meno reikia mokytis“, – šypsojosi pašnekovė.

Pasitelkti natūralius kvapus visiškai nesudėtinga. Štai į medžiaginį maišelį ji įdeda džiovintų melisų, ir šis skleidžia aromatą drabužinėje.

Apie kvapą

Kvapas – tai lakios cheminės medžiagos. Kvapai gali būti malonūs ir nemalonūs. Gyvūnams kvapas padeda įvertinti tam tikro objekto cheminę sudėtį, susirasti maisto ir įvertinti jo kokybę, bendrauti tarpusavyje. Dalis gyvūnų kvapais pažymi savo teritoriją. Nemažai gyvūnų uosle susiranda partnerį per poravimąsi – patinai dažnai turi gerą uoslę ir iš toli užuodžia poruotis pasirengusią patelę. Žmonių uoslė, palyginti su gyvūnų, yra silpna. Žmonės mėgsta ne tik tuos kvapus, kurie jiems turi praktinę reikšmę, pavyzdžiui, maisto kokybės atpažinimo, bet mielai uodžia augalų, kvepalų kvapus.

Kaip pasigaminti kvepalus

Primityviausius kvepalus pasigaminti gali kiekvienas. Pririnkite puodelį mėgstamų gėlių žiedų, juos susmulkinkite. Į dubenėlį įklokite marlės skiautę, sudėkite ant viršaus susmulkintus žiedlapius ir užpilkite dviem puodeliais vandens. Vanduo turi apsemti žiedus, taip jie gali mirkti per naktį. Ryte marlę su žiedais reikia suimti ir išspausti vandenį. Tuomet vandenį reikia statyti ant ugnies ir garinti, kol liks tik šaukštelis vandens – tai bus kvepiantis vanduo. Kad aromatas būtų stipresnis, patartina rinktis kuo stipresnį aromatą skleidžiančius augalus.

Vasaros aromatas namams

Kol pievos pilnos žiedų, galima prisirinkti kvapnių žiedlapių. Parsinešus juos namo, reikia užkonservuoti sandariame inde. Įpilkite druskos, sudėkite sluoksnį žiedlapių, tuomet vėl užpilkite druskos, po to vėl dėkite žiedlapius. Taip „įdarytą“ druską išlaikykite iki niūriausio meto, kai už lango tamsu, šalta. Tuomet atidarykite indą ir po namus paskleisite vasarą primenantį aromatą.