Kauno centre baigiamas statyti modernus pastatas pretenduoja tapti prabangos simboliu

Kaunas vaduojasi iš sąstingio kiauto. Ryškiausiais miesto centro atgimimo akcentais tapo neseniai atidarytas prekybos ir pramogų centras “Akropolis” bei netrukus įkurtuves švęsiantis gyvenamųjų ir komercinių patalpų kompleksas “Bokštas”. Skeptikų atakų užgrūdinti verslininkai Kaune įgyvendino nekilnojamojo turto projektus, kuriems analogų surasti sunku visoje šalyje.

Jau išardyti pastoliai

Kauno bendrovė “Arno vila” ryžosi ambicingam projektui - Laisvės alėjos prieigose, itin jautrioje Kauno vietoje, šalia XVII amžiaus pradžios miesto gynybinės sienos ir iki šių dienų išlikusio Malūnininko bokšto, pastatyti šiuolaikišką pastatą, kuris ne tik išsiskirtų moderniais sprendimais, bet ir išryškintų istorinę aplinką. Investuotojai projektuoti šį statinį patikėjo vieno žinomiausių Lietuvos architektų Gintauto Natkevičiaus biurui.

Dabar jau galima įvertinti projektuotojų ir statybininkų darbą - vos prieš keletą dienų nuo “Bokštu” vadinamo statinio buvo nuimti pastoliai.

Senasis Malūnininko bokštas, kurio kaimynystė šalia modernaus pastato ir kėlė daugiausiai diskusijų, jau atsispindi stikliniame naujoko fasade.

“Sumanymas, kad Malūnininko bokštas atsispindėtų sienoje, pasitvirtino. Šis senas statinys dar labiau išryškėjo ir tapo matomas iš įvairių pusių”, - teigė kultūros paveldo ekspertas, profesorius habilituotas daktaras Juras Bučas.

Apie unikalų Malūnininko bokštą iki šiol žinojo mažesnė dalis Kauno gyventojų, nors šis statinys yra pačioje miesto širdyje. “Malūnininko bokštas dabar išgarsės, nes iki šiol jis buvo labiau žinomas specialistams nei visuomenei. Tai pavyzdys, kai nauja architektūra paryškina senąją. Reikia ieškoti ir rasti būdų, kad senieji objektai suspindėtų naujai”, - įsitikinęs J.Bučas.

Malūnininko bokštas yra vienas iš dviejų bokštų, kurie XVII amžiuje buvo pastatyti kartu su gynybine miesto siena. Ši gynybinė siena žymi istorinę Naujamiesčio ir Senamiesčio ribą. Investuotojai savo lėšomis sutvarkys Malūnininko bokštą, gynybinę sieną, atkurs istorinę gatvelę.

Nuomonės - skirtingos

“Bokštą” projektavęs architektas G.Natkevičius džiaugėsi, kad užsakovai pritarė brangiems sprendimams, sutiko naudoti kokybiškas medžiagas, dėl kokybės netaupė kiekvieno lito.

“Mums norisi pasigirti, kad statome geriausiai, bet šiuo atveju tik norime gerai atlikti darbus. Gatvės, bokštas, parkas, senamiestis taps interjero dalimi, kuri kasdien veiks čia gyvenančių žmonių sąmonę. O visi kiti dalykai šiame pastate bus tikrai gerai, kokybiškai padaryti”, - teigė G.Natkevičius.

Tačiau šis išskirtinis projektas sulaukia ir kritikos. Ne dėl architektūros ar atlikimo, bet dėl vietos, kurioje pastatas iškilo.

“Pastatas yra per didelis Senamiesčio ir Naujamiesčio sandūroje, vertikalės per daug aktyvios. Pati pastato architektūrinė kompozicija yra aukšto lygio, bet šioje vietoje namas yra pernelyg stambus. Namas užgožia Malūnininko bokštą, o stebint iš pėsčiojo pozicijos nuo Nemuno pusės, jis psichologiškai spaudžia žemyn”, - kalbėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto docentas Vytautas Petrušonis.

“Buvo kalbama, kad pastatas užgoš istorinę vertybę - Malūnininko bokštą, bet, objektyviai vertinant, niekas nieko neužgožė. Jau dabar tarp bokšto ir pastato yra tam tikra erdvė, kurioje norisi būti”,- nesutiko G.Natkevičius.

J.Bučas taip pat mano, kad dalis Lietuvos visuomenės ir ekspertų yra pernelyg konservatyvūs. “Laikas nesustoja ir miesto centras, nors ir supamas istorinių pastatų, taip pat turi keistis”, - įsitikinęs J.Bučas.

Prabanga ir patogumai

Įgyvendinant “Bokšto” projektą buvo panaudota brangių ir netradicinių sprendimų. Pavyzdžiui, fasadus dengia unikali aliuminio tinklo konstrukcija. Ji atlieka kelias funkcijas. Pirmiausia tinklas stiklo fasadus pridengs nuo saulės ir skaidys garso bangas. Kita tokios konstrukcijos paskirtis - sustiprinti žmonių saugumo jausmą jiems įžengus į balkoną. Taip balkonai atrodys tvirtesni, nors aliuminio tinklas laikymo funkcijos neatliks.

Dešimties aukštų pastate veiks greitaeigiai liftai, kokie paprastai įrengiami tik dangoraižiuose. Name yra specialus liftas šiukšlėms, butuose įrengta autonominė kondicionavimo sistema, po namu - dviaukštis 100 vietų garažas. Butuose yra suprojektuotos saunos, o šaligatviai ir istorinė gatvelė bus grįsta natūraliais akmenimis.

Kiekvienas butas turi erdvias terasas, kurių grindys dengtos garsios italų firmos plytelėmis, o prabangiausių apartamentų terasos bus išklotos raudonmedžiu. Bendruose koridoriuose ir holuose bus patiesta kiliminė danga, pastatas ir garažas bus stebimas 25 vaizdo kameromis, vestibiulyje visą parą budės durininkas.

“Monolitinė pastato konstrukcija yra įprasta, pastaruoju metu Lietuvoje tokių pastatų statoma nemažai. Tačiau architektūriniai elementai ir inžinerinės sistemos “Bokšto” komplekse tikrai yra išskirtiniai”,- pažymėjo Jonas Žižiūnas, namą stačiusios bendrovės Panevėžio statybos trestas projekto vykdytojas.

Kauno centras - kaip ant delno

Pastato vertę didina ir aplinka, nes kylant kiekvienu aukštu į viršų atsiveria vis kitokia miesto panorama. Pirmuosiuose namo aukštuose vaizdas į Kęstučio ir I.Kanto gatves leidžia pajusti miesto ritmą, o žvelgiant iš kitos pusės į Malūnininko bokštą, apima ramybė. Viršutiniuose aukštuose atsiveria vaizdai į Laisvės alėją, Senamiestį, Nemuną ir Nerį.

Viršutiniuose aukštuose butai gerokai brangesni. Gyvenamojo būsto kainos prasideda nuo 5 tūkstančių litų už kvadratinį metrą. Brangiausi yra per du aukštus įrengti butai viršutinėje pastato dalyje. Čia kvadratinio metro kaina siekia 12 tūkstančių litų.

Pirmas pastato aukštas skirtas komercijai, čia veiks restoranas, prekybos ir paslaugų įmonės. Antrame ir trečiame aukšte įsikurs biurai. Komercinės patalpos yra nuomojamos ir parduodamos. Likę septyni pastato aukštai skirti butams, dalis jų jau parduota. Name bus penkiasdešimt įvairaus išplanavimo butų nuo 48 iki 150 kvadratinių metrų ploto.

“Galėjome statyti kuklesnį pastatą ir sutaupyti ne vieną milijoną. Tačiau vieta įpareigoja, todėl kūrėme statinį, kuris turėtų išliekamosios vertės. “Manome, kai dalį butų jų savininkai yra pasirinkę kaip investiciją nuomos verslui, nes tokius butus mėgsta nuomotis Kaune gyvenantys ar dirbantys užsieniečiai.

Jie atvykę į Kauną butams kelia didelius reikalavimus, o “Bokštas” atitiks jų poreikius ir dėl prabangos, ir dėl itin patogios vietos”, - teigė nekilnojamojo turto bendrovės “Ober-Haus” Kauno filialo gyvenamojo skyriaus vadovė Eglė Norkienė.