Nenaudojamiems daiktams – antras gyvenimas

Vyksta ne pirmą kartą

Į Kauno centre, E.Ožeškienės gatvėje, įsikūrusią "Mokslo kavinę" praėjusį penktadienį traukė būrys norinčiųjų atiduoti arba pasiimti drabužius.

"Nusiperki ir galvoji, kad nešiosi, o nenešioji. Kas nors atiduoda – ir guli spintoje, nes tau tiesiog tas stilius netinka. Su aksesuarais, su daiktais, su drabužiais – tas pats", – pasakoja ne pirmą kartą į atiduotuves ateinanti Dainora.

Rugpjūtį atiduotuvės suplanuotos kiekvieną mėnesio penktadienį, kaskart galima atiduoti skirtingus daiktus.

"Pavyzdžiui, aną savaitę – knygas, žurnalus. Aš turėjau užsilikusių rankdarbių žurnalų, o kažkam juk labai smagu juos gauti. Nesinori išmesti, štai atsirado puikus būdas pasidalyti", – plačiai šypsosi Dainora.

Praeitą penktadienį toje pačioje erdvėje kauniečiai galėjo dalytis ne tik knygomis ir žurnalais, bet ir augalais. Vis dėlto daugiau sulaukta knygų.

"Jų buvo įvairiausių – ir senų, ir naujų, tik kartą perskaitytų", – sako atiduotuvių organizatorė Ž.Petrusevičienė ir džiaugiasi, kad žmonės noriai dalijasi savo daiktais.

Atiduotuvės sekmadienį taip pat įvyko ir Kauno rajone esančiuose Samyluose. "Ten gyvenu pati. Praeitais metais organizavau atiduotuves Samyluose, tačiau žmonių susirinko nedaug, – prisimena Ž.Petrusevičienė. – Šiemet susidomėjimas gerokai didesnis. Labai norisi išjudinti Samylų bendruomenę. Raginu, kad atsivestų vaikus, nes norisi jiems rodyti pavyzdį."

Formuojasi bendruomenė

Į atiduotuves užsukti vilioja ne tik daiktai, bet ir pro atdaras duris sklindantis juokas. Be abejonės, čia atvyksta ne tik norintys atiduoti ar įgyti naujų daiktų, bet ir tie, kurie nori surasti bendraminčių ar pasisemti teigiamų emocijų.

Gera atiduotuvių aura kuriama ne tik dėl pačios iniciatyvos idėjos, bet ir dėl besikuriančios bendruomenės.

"Dažniausiai sulaukiame tų pačių žmonių, bet dabar matau ir nematytų veidų", – apsidairiusi taria Ž.Petrusevičienė.

Živilė Petrusevičienė: mainytuvėse nori gauti lygiavertį mainą. Tačiau kartais norisi atiduoti, nes mainais apskritai nieko nereikia. Atiduotuvėse tiesiog paleidi tą savo daiktą.

Mums kalbantis, į atiduotuves užsuka du vaikinai, tačiau jie neužsibūna. Didžioji dalis renginio dalyvių – moterys. Organizatorė teigia, kad vyrai į atiduotuves užsuka retai, tačiau jie labai laukiami. Tiesa, daugiau vyrų lankėsi knygų atiduotuvėse.

Idėja keičia formą

Atiduotuvėse tiesiog paleidi tą savo daiktą. Kitas gal neturi ką atiduoti, bet jam reikia pasiimti.

Atiduotuvių idėja populiari visame pasaulyje, tačiau Lietuvoje kol kas nėra labai paplitusi. Pasak Ž.Petrusevičienės, pirmiausia buvo imtasi organizuoti mainytuves, kurių įvyko daugiau nei dvidešimt, o tik vėliau sumanyta rengti atiduotuves.

"Mainytuvėse nori gauti lygiavertį mainą. Tačiau kartais norisi atiduoti, nes mainais apskritai nieko nereikia. Atiduotuvėse tiesiog paleidi tą savo daiktą. Kitas gal neturi ką atiduoti, bet jam reikia pasiimti", – apie idėjos kaitą pasakoja organizatorė.

Paklausus, ar lengviau pasiimti, ar atiduoti, renginyje dalyvaujančios moterys nedvejodamos vienu balsu atsakė, kad lengviau yra daiktus atiduoti.

"Pasiimti žmones reikia mokyti. Pavyzdžiui, dariau atiduotuves namuose. Buvo toks megztinis, kuris tiko mano draugės mamai. Matau, kad nori pasiimti, bet jai nedrąsu: "Kaip aš čia dabar imsiu ir pasiimsiu?" Niekaip nepavyko įtikinti, kad tiesiog pasiimtų, tad galiausiai sutarėme, kad paliks porą eurų ledams mano vaikui", – patirtimi dalijasi Ž.Petrusevičienė.

Šį kartą atiduotuvėse buvo galima matyti aukų dėžutę kaip padėką erdvei ir galimybę pačiai idėjai gyvuoti. Žinoma, ji sugalvota ir dėl to, kad pats žmogus galėtų geriau jaustis imdamas daiktus, kurių nori.

Siekia mažinti vartojimą

"Daugiau yra mažiau", – šypsosi Ž.Petrusevičienė. Ji pasakoja nebepamenanti, kada pati ėmė domėtis tvarumu, tačiau sąmoningumas šia tema ją lydėjo visą gyvenimą.

Pasak Ž.Petrusevičienės, daugelio spintose drabužių vis dar daugėja, nes sunku nepasiduoti masiniam vartojimui, tačiau vis daugiau žmonių stengiasi jį mažinti.

eigu bandai viską sugrūsti spintoje, tai galiausiai nebežinai, ką turi.

"Aš pati namie esu pasistačiusi drabužių kabyklą, ant kurios stengiuosi sutalpinti visą savo garderobą. Taip visada gali matyti savo drabužius. Jeigu bandai viską sugrūsti spintoje, tai galiausiai nebežinai, ką turi. Kai pagaliau išsitrauki, tai tas drabužis gali tau jau ir nebetikti. Jeigu nenešioji, tai jau geriau padovanot kitam", – mintimis dalijasi Ž.Petrusevičienė.

"Mokslo kavinės" idėja yra skatinanti tvarumą. Čia vykstantys renginiai edukuoja žmones ekologijos ir tvarumo temomis. "Esame rengę dirbtuves, kur buvo galima dekoruoti savo daugkartinio naudojimo maišelį. Taip pat vyko renginys, kuriame piešėme ant tekstilės ir taip drabužius atnaujinome", – apie vykusius renginius pasakoja Ž.Petrusevičienė.

Planų – daugybė

"Šį kartą esame susitarę su organizacija "Tapk laisvas", kad iš trikotažo, kuris liks, jie siūs maišelius ir kilimėlius gyvūnams, – pasakoja organizatorė. – Mums norisi bendradarbiauti su organizacijomis ar šeimomis, kurias galime tokiu būdu paremti."

"Mokslo kavinė" visuomet atvira iniciatyvoms. "Jeigu tik turite idėjų ar pasiūlymų – prašom. Bandysim idėjas įgyvendinti kartu!" – ragina pašnekovė.

Kitą penktadienį vyks renginys "Antras indų gyvenimas". "Vėliau darysime atiduotuves, skirtas 7–14 metų amžiaus vaikams. Renginyje laukiami ir vaikai, ir jų tėveliai. Dalysimės drabužiais, žaislais, mokykliniais reikmenimis. Paskutinį mėnesio penktadienį renginį skirsime vaikams iki septynerių metų", – apie būsimas veiklas kalba Ž.Petrusevičienė.

Rugsėjį planuojama kartoti drabužių atiduotuves, nes būtent ši tema sulaukia daugiausia dėmesio.