Po metų miestą sujudins Kauno architektūros festivalis. Jo tikslas – sudominti žmones profesionalia architektūra, padėti jiems ją suvokti. Tai pirmas tokio masto architektūrinis renginys mūsų šalyje.

Projektavimas nelaikomas menu

Kitų metų rugsėjo–spalio mėnesiais vyksiančio festivalio organizatoriai tvirtina, kad architektūra daro didelę įtaką kiekvieno žmogaus gyvenimui ir savijautai. „Vis dėlto daugelis nėra tinkamai pasiruošę suprasti architektūrą ir jos procesus. Kaip meno objektas architektūra suprantama ypač retai“, – konstatuoja renginio iniciatorius kaunietis architektas Gintaras Balčytis.

Jis viliasi, kad kuo daugiau žmonių sužinos apie architektūrą ir jos virtuvę, tuo vaisingesnis bus dialogas tarp architektūrą kuriančiųjų, kontroliuojančiųjų ir ją vartojančiųjų.

Tokio plataus masto architektūrinio festivalio Lietuvoje nebuvo. Ligšioliniai renginiai siauresni ir dažniausiai skirti patiems architektams, o ne plačiajai visuomenei.

Surengti festivalį, pripažino G.Balčytis, paskatino ir hiperbolizuota visuomenės reakcija į atsitiktinius, nebūtinai pačius svarbiausius architektūrinius reiškinius. Tokios reakcijos, pasak architekto, sulaukė Laisvės alėjos pastatas, pramintas stiklainiu, triukšmas taip pat lydėjo Kauno pilies rekonstrukciją, o žinių, kokia yra profesionali, kokybiška architektūra, visuomenei stinga.

„Pagalvojau, kad toks renginys paskatintų visuomenę domėtis architektūra, nes dabar dauguma ją vertina kaip nekilnojamąjį turtą – kvadratinius metrus ir kainą. Gražu ar negražu, aišku yra svarbu, bet tai nėra pagrindinis architektūros vertinimo kriterijus“, – pastebi architektas.

Kaunas – architektūros sostinė?

Festivalis, neabejoja idėjos autorius, bus svarbus miesto ir valstybės įvaizdžiui. Rengiamas kas dvejus ar trejus metus, jis žers naujų idėjų, garsins miestą ir šalį taip pat, kaip tekstilės, džiazo, fotografijos ar kiti tradiciniai Kauno festivaliai.

„Istoriškai susiklostė, kad modernioji Lietuvos architektūra atsirado Kaune, šiame mieste pradėti ruošti architektai. Taigi, natūralu, kad Kaunas taptų tokio renginio organizatoriumi“, – pagrindė G.Balčytis. Be jo, pagrindinis festivalio organizatorius – Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius.

Festivalis vyks bemaž du mėnesius ir pasiūlys daugiau kaip dvi dešimtis nemokamų, visiems atvirų renginių. Pagrindinė renginio tema – miesto centrinė dalis ir jos ryšys su upėmis. Tai, pasak G.Balčyčio, aktualu ne tik Kaunui, bet ir Vilniui, nes kol kas didžiosios upės šiuose didmiesčiuose beveik neišnaudojamos.

Kvies gyventojus diskutuoti

Festivalio rengėjas siekia, kad jis būtų įdomus ir naudingas miestiečiams. Antai eiliniai gyventojai dažnai neturi patogios progos daryti įtaką mieste priimamiems architektūriniams ar urbanistiniams sprendimams, tad festivalyje laukiama aktyvaus žmonių dalyvavimo. Pavyzdžiui, bus galima pareikšti savo nuomonę dėl naujai rengiamo miesto Bendrojo plano sprendinių. Vyks diskusija dėl aukštybinių pastatų reikalingumo.

„Stengsimės, kad renginiai būtų patrauklūs, suprantami eiliniams gyventojams, kad jie realiai galėtų išsakyti savo nuomonę ir diskutuoti“, – žadėjo G.Balčytis.

Tuo pačiu ketinama kauniečius supažindinti su jų pačių miesto architektūros vertybėmis, apie kurias žino tikrai ne visi. Antai tarpukario architektūra nusipelnė didesnės pagarbos, įvertinimo, bet kol kas nemažai smetoninių pastatų stūkso apleisti ar beatodairiškai perstatomi. Ketinama surengti ne vieną ekskursiją aplankant vertingus architektūros objektus.

Tam tikromis festivalio dienomis žmonės, nebūtinai ketinantys kažką statyti, galės ateiti į architektų biurus ir pamatyti, kur ir kaip gimsta pastatai. „Visi galvoja, kad architektui užtenka pieštuko, bet iš tikrųjų tai tik darbo pradžia. Tolesnis derinimų procesas labai sudėtingas“, – apie atvirų durų dienas architektų darbovietėse užsiminė G.Balčytis.

Paskaitos ir parodos – arenoje

Kauno architektūros festivalio renginiai pasklis po įvairias vietas. Nemažai paskaitų ir didžiosios parodos vyks „Žalgirio“ arenoje.

„Visų pirma šis statinys turi labai artimą ryšį su upe ir tai atitinka pagrindinę festivalio temą. Iš kitos pusės, areną per įvairius renginius aplanko labai daug žmonių, prieš renginius ir per pertraukas jie galės pamatyti eksponatus. Jokia parodų salė nepritrauktų tiek žiūrovų“, – įvertino G.Balčytis.

Renginį numatoma atidaryti 2013 m. rugsėjo pirmomis dienomis Laisvės alėjoje. „Tai bus meninė-architektūrinė akcija, per kurią jauni architektai pamėgins įsivaizduoti Laisvės alėjos ateitį“, – išdavė festivalio iniciatorius. Jokių kūrybinių apribojimų nebus, tad turės būti itin įdomu pamatyti „kas būtų, jeigu būtų...“

G.Balčytis tiki, kad diskusijų nestigs ir tai išjudins žmones pažvelgti į architektūrą iš kito taško, ypač istorinėje aplinkoje.

Pagrindiniai festivalio renginiai

Urbanistinis forumas ir KTU tarptautinė konferencija miestų sąlyčio su vandeniu klausimais: pakrančių planavimas ir jų architektūra, upių įtaka planuojant darnų, tausojantį ir atsinaujinantį miestą.

Tarptautinis aukštųjų mokyklų architektūros studentų renginys – bakalaurų ir magistrų baigiamųjų darbų paroda-konkursas Kauno centrinės dalies temomis: Kauno centro urbanistika, Kauno pakrantės ir upės centrinėje miesto dalyje, teritorijų plėtros koncepcijos Karaliaus Mindaugo prospekte, Žemojoje Fredoje. Pasitelkiant studentų darbus, tikimasi sukurti Kauno centrinės miesto dalies ateities viziją.

Viešos paskaitos, kurių tikslas atvirose profesionalų ir visuomenės diskusijose koncentruoti renginių lankytojų dėmesį į miesto plėtrą bei architektūrą, viešinant svarbius miestui projektus. Atskiram penkių paskaitų ciklui numatoma kviesti žinomus užsienio architektus, kurie pasidalys patirtimi tema „Vanduo ir miestas“.

Įvairios architektūros parodos. Bus parodyta Lietuvos ir užsienio architektūra. Numatomos pagrindinių parodų temos: „Kaunas – Bauhaus sostinė“, „Mies Arch European Union prize 2013“, „MVDRDV – 20 metų“ (MVDRDV – vienas žymiausių Olandijos architektų biurų), „Naujasis Gruzijos identitetas – Europos architektūros lyderis“. Lietuvos architektūros parodos vyks įvairiose Kauno vietose, be to, vyks atvirų durų dienos architektų biuruose.

Lietuvos ir Japonijos architektūros renginys „East-East“. Tai tęstinis projektas, kai organizuojamos tarptautinės architektūros studentų kūrybinės dirbtuvės. Numatoma bendra Japonijos ir Lietuvos architektų darbų paroda, viešosios paskaitos, simpoziumas.

Projektas „Laisvės impulsai“. Jauni architektai siūlys drąsias architektūrines vizijas Laisvės alėjos namų fasadams, antstatams ar jiems rekonstruoti. Šiuo meniniu projektu tikimasi išprovokuoti gyvas ir atviras visuomenės, verslo, architektų, savivaldos diskusijas apie tai, kokia gali būti architektūra istorinėse miesto dalyse. Numatoma atspausdinti didelio formato sukurtas vizijas ir pastatyti greta tų pastatų, kurie mintyse bus drąsiai keičiami.