Visiška netvarka. Taip prieš metus ir dar anksčiau buvo apibūdinama padėtis buitinių nuotekų valymo srityje. Šiandien ji nedaug pasikeitusi. Nekantriai laukiama liepos, kai įsigalios reikalavimas įrenginius testuoti ir gauti tai patvirtinančius sertifikatus.

Pasigenda svarbiausių parametrų

Yra kelių tipų nuotekų surinkimo sistemos. Vienos paprasčiausių – išgriebimo duobės. Taip pat yra nuotekų sėsdintuvai ir biologiniai valymo įrenginiai. Lietuvoje yra keliolika įmonių, gaminančių nuotekų valymo įrenginius. Tačiau daugelio bendrovių gaminiai tik vadinami biologiniais nuotekų valymo įrenginiais, o ar atlieka šias funkcijas – nežinia.

"Jeigu žmogus renkasi skalbimo mašiną, jam pirmiausia rūpi, ar ta mašina skalbia. Jeigu renkasi indaplovę, aiškinasi, ar ši iš tiesų gerai išplauna indus. O kai renkasi nuotekų valymo įrenginius, pernelyg nesiaiškina, ar jie iš tiesų valo", – kalbėjo bendrovės "August ir Ko" savininkas Filionis Augustas.

Jo teigimu, yra išleisti ES darnieji standartai, įpareigojantys įrenginių gamintojus laikytis atitinkamos tvarkos ir deklaruoti, kaip veikia prietaisai, kokį kiekį taršalų išvalo. Tačiau Aplinkos ministerija reikalavimus supaprastino – leido naudoti ir tuos įrenginius, kurie neturi tarptautinių laboratorijų patvirtinto dokumento, jog iš tiesų valo nuotekas. Tad Lietuvoje užtenka nurodyti, kad įrenginys sandarus, atsparus griuždymui, yra ilgaamžiškas. Svarbiausio dalyko – valymo efektyvumo – deklaruoti nereikalaujama.

Bendrovės "Uponor" direktorius Kęstutis Balčiūnas įsitikinęs, kad dažna buitinių nuotekų valymo įrenginius gaminanti įmonė užsiima tik savo produkcijos populiarinimu. Užuot paisiusios kokybės ir ekologijos reikalavimų, jos tik mėgina susikurti geras sąlygas savo verslui. "Ne kartą buvo galima įsitikinti, kad tarp gamintojų nėra bendrų interesų rūpintis ekologija. Tarp jų dažni konfliktai", – apibūdino padėtį "Uponor" vadovas.

Jo teigimu, jau ne kartą buvo kreiptasi į Aplinkos ministeriją, kad būtų tiksliai apibrėžti kokybės reikalavimai buitinių nuotekų valymo įrenginiams. "Kai yra tokia netvarka, nukenčia tik vartotojai", – teigė K.Balčiūnas.

Nuo liepos 1 d. įsigalios reikalavimas buitinius nuotekų valymo įrenginius ženklinti CE ženklu. Tai reiškia, kad tai daryti galės tik tie gamintojai, kurie gaus tarptautinių laboratorijų patvirtinimus, jog įrenginys ne tik sandarus, atsparus gniuždymui, ilgaamžiškas, bet ir atitinka teršalų valymo normatyvus.

Lietuvoje kol kas tik dvi nuotekų valymo įrenginius pardavinėjančios įmonės savo produkciją ženklina CE ženklu – "Uponor" ir "August ir Ko". Pirmoji importuoja skandinaviškus įrenginius, antroji – gamina mūsų šalyje. Kiti įrenginių gamintojai, tiesa, ne visi, turi Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduotus atestatus.

Gali kilti keblumų

Nuotekų valymo įrenginiai, turintys patvirtinimą, kad gali būti naudojami ES šalyse, kiek brangesni. Tačiau jie turi patvirtinimą, kad kokybė ir deklaruojamos ypatybės yra garantuojamos.

"Lietuviai pirkėjai labiau domisi kaina, o ne dokumentais. Bent jau iki šiol taip buvo. Aišku, yra ir tokių klientų, kurie domisi detalėmis, įsigilina į viską, nori, kad nuotekos iš tiesų būtų valomos. Vis dėlto daugeliui užtenka, kad daiktas būtų pigus, ir nesvarbu, kaip jis veikia", – kalbėjo F.Augustas.

Investuoti į patikimus nuotekų valymo įrenginius nenorintys gyventojai dar turės vieną išeitį – įsirengti gelžbetonio žiedų šulinius. Tačiau laiko klausimas, kada tokios išgriebimo duobės bus uždraustos. Jau ne vienus metus kalbama, kad tokia kanalizacija kelia grėsmę aplinkosaugai, tai tarsi tiksinti ekologinė bomba.

"Verta gerai apskaičiuoti, ar gelžbetonio žiedų kanalizacijos šulinį įsirengti daug pigiau. Jeigu viskas daroma pagal reikalavimus, gerai užsandarinama, savikaina nebus maža ir nuo nuotekų valymo įrenginių kainos itin nesiskirs. Kita vertus, nuotekas išsiurbti iš tokių šulinių irgi nepigu, o tai daryti reikės gana dažnai. Nuotekų valymo įrenginiuose susikaupusį dumblą irgi reikia išsiurbti, bet tai daryti užtenka kartą per metus", – kalbėjo "Uponor" vadovas K.Balčiūnas.

Jeigu nuotekų šulinys nebus sandarinamas, kyla grėsmė užteršti ne tik gruntą, bet ir gruntinį vandenį. Be to, reikia gerai pagalvoti, ar verta investuoti į išgriebimo duobes, jeigu jau nuo šios vasaros gali kilti keblumų tokius įrenginius priduoti valstybinei komisijai.

Be priežiūros tarnybos – bėdos

Šiandieninės technologijos leidžia pagaminti tokius biologinius valymo įrenginius, kurie iš nuotekų išvalo 99,9 proc. taršalų. Taip išvalytą vandenį galima naudoti ne tik vejai laistyti, bet ir vėl naudoti buityje – dušuose, skalbimo mašinoms, kitoms kasdienėms reikmėms. Tokius įrenginius galima statyti ne atokiai nuo namo, baiminantis sklindančio nemalonaus kvapo, bet netgi rūsiuose. Technologija pašalina nemalonų kvapą, šis nesklinda į aplinką.

Vis dėlto ne visi gamintojai gali pasiūlyti kokybiškus gaminius. Praėjusiais metais sostinės pakraštyje esančioje Avižienių gyvenvietėje įvyko tikra ekologinė katastrofa. Naujo individualių namų kvartalo gyventojai naudojosi ne centralizuota, bet vietine nuotekų valymo sistema, prie kurios dar buvo prijungti ir keli daugiabučiai namai. Gyventojai naudojosi ir iš vietinio gręžinio tiekiamu vandeniu. Ir vandentiekio, ir nuotekų įrenginius eksploatavo ta pati bendrovė.

Kartą, sutrikus vandens tiekimui, gyventojai kreipėsi į įrenginius prižiūrinčią įmonę. Tuomet paaiškėjo, kad neveikia ne tik vandentiekis, bet ir nuotekų valymo sistema. Maža to, gyventojai sužinojo, jog pastaroji neveikė bemaž metus. Pasirodė, kad pastatus, kuriuose buvo sumontuota įranga, jau buvo nusipirkusi kita įmonė ir ruošėsi griauti. Nevalytos nuotekos visus metus tekėjo tiesiog į upelį.

Panašių nesklandumų patyrė ir Kauno pakraštyje nuotekų valymo įrenginius įsirengęs Vaidotas. Jis buvo priverstas sukti galvą, kur pilti teršalus, kurių įrenginiai visiškai neišvalydavo. Kas savaitę kviestis komunalininkus, kad šie išsiurbtų susikaupusias nuotekas, vyriškiui tapo per brangu. Didžiausia problema, su kuria susidūrė kaunietis, – nusipirko įrenginius iš įmonės, kuri, kaip vėliau pasirodė, neturėjo specialistų, kurie prižiūrėtų prietaisus ir remontuotų šiems sugedus.

"Maniau, kad perku įrenginius patikimoje įmonėje, bent jau ji taip prisistatinėjo. Man buvo garantuota, kad viskas veiks nepriekaištingai, daug priežiūros įrenginiams nereikės. Netrukus paaiškėjo, kad tai, ką nusipirkau, tik vadinasi valymo įrenginiais, o iš tikrųjų jie nuotekų nevalė", – pasakojo vyriškis.

Jis paskaitė instrukcijoje, kaip iš tikrųjų turėjo būti sumontuota sistema, kaip paleidžiama ir prižiūrima. Paaiškėjo, kad įmonės, gaminančios įrenginius, darbininkai montuodami visiškai nesilaikė reikalavimų, nors patikino, jog darbą atliko geriau, nei reikia.

Iškilus rūpesčiams, Vaidotas kreipėsi į gamintojus, kad šie atsiųstų specialistus ištaisyti broko. Tačiau šių prisišaukti nebuvo galima. Įrangą gaminusi ir montavusi įmonė tiesiog numojo ranka, leisdama suprasti, jog jų darbas buvo tik parduoti prekę.

"Prieš kurį laiką gamintojai patys pardavinėdavo įrenginius, patys juos montuodavo. Kai žmonės imdavo skųstis dėl prastos kokybės, reikėdavo prisiimti atsakomybę. Tam, kad jos būtų išvengta, dabar sukuriamas įmonių ratas: vieni gamina, kiti montuoja, treti parduoda. Kai tik atsiranda žmogus, reiškiantis priekaištų, jis siuntinėjamas iš vienos įmonės į kitą. Taip praranda kantrybę ir spjauna į viską, o prasto gaminio pardavėjai tik pasišaipo atsikratę apgauto žmogaus", – kalbėjo "August ir Ko" savininkas F.Augustas.

Todėl gyventojams, perkantiems nuotekų valymo įrenginius, būtina išsiaiškinti, ar gamintojai turi serviso tarnybą, ar gali pasiūlyti nuolatinę įrangos priežiūrą. Jeigu gamintojai siunčia priežiūros tarnybos ieškoti kitur, iš jų įrenginių geriau nepirkti.

Priežiūra nesunki

Griežti ES buitinių nuotekų valymo įrenginių reikalavimai nurodo, kad senų pastatų kanalizacijos sistemos turi būti pertvarkytos iki 2014-ųjų. Iš buitinių nuotekų į aplinką patenkančių organinių medžiagų kiekis turi būti sumažintas iki 90 proc., bendras fosforo kiekis – mažiausiai 85 proc., o bendras azoto kiekis – 40 proc.

Lietuvoje dar nedaug kas siūlo įrenginius, kurie papildomai iš nuotekų išvalo fosforą. Jeigu fosforas nepašalintas, net ir išvalytų nuotekų negalima išleisti į stovinčio vandens telkinį, pavyzdžiui, tvenkinį. Tai galima padaryti tik į tekantį vandenį.

Biologinį nuotekų valymą atlieka aktyviajame dumble gyvenantys mikroorganizmai. Kai šie gauna pakankamai deguonies, suskaido organines medžiagas į vandenį ir anglies dioksidą. Naudojant specialius nusodinimo chemikalus, iš nuotekų pašalinami ir jose esantys fosforo junginiai.

Daug priežiūros buitiniai nuotekų valymo įrenginiai nereikalauja. Namo savininkui reikia pasirūpinti, kad du kartus per metus būtų ištuštintas dumblo nusodinimo bakas. Kartais tai padaryti užtenka ir kartą per metus. Valymo įrenginiuose nėra jokių judančių ir elektrinių dalių, taip pat jokių filtrų, kuriuos reikėtų keisti. Tad įrenginių eksploatavimo laikas išties ilgas.

Sprendimas senoms sistemoms

Prieš keliolika ar keliasdešimt metų statytuose namuose nuotekoms subėgti dažniausiai sumontuotos išgriebimo duobės, vadinamieji kanalizacijos šuliniai. Kai kurios technologijos leidžia ir juose sumontuoti valymo įrenginius.

Bendrovės "Eneka" direktorius Edvardas Kuodis sakė, kad gyventojams, turintiems kanalizacijos šulinius, nereikia kasti duobės, darkyti aplinkos, užtenka įrangą tarsi plūdurą pritvirtinti esančioje išgriebimo duobėje.

"Mūsų įrenginys yra periodinio veikimo. Jis įsijungia periodiškai ir išvalo nustatytą kiekį nuotekų. Taip apsisaugoma ne tik nuo nereikalingo įrangos veikimo, kai nuotekų nebūna, bet ir nuo to, kad į aplinką nepatektų nevisiškai išvalytas vanduo", – sakė E.Kuodis.

Išvalytą vandenį galima išleisti į vandens telkinį, jeigu jų šalia nėra, galima įrengti infiltracijos tunelius. Įrenginiai užkasami į žemę ir išvalytas vanduo juose paprasčiausiai susigeria.

Numatyta prijungti priemiesčius

Patogiausia ir rūpesčių nekelianti kanalizacija – centralizuota. Tačiau ji pasiekia toli gražu ne visus priemiesčius. Bene sparčiausiai, palyginti su Kauno ir Klaipėdos priemiesčių kvartalais, prie centrinių miesto nuotekų valymo kanalizacijų jungiamos aplinkinės Vilniaus gyvenvietės.

Sostinėje baigiami tiesti centralizuoti vandentiekio ir nuotekų tinklai Bajorų gyvenvietėje. Prie centrinių tinklų bus prijungtos Balsių ir Tarandės gyvenvietės.

Panašūs projektai rengiami Grigiškėse, Salininkuose, Santariškėse, Visoriuose, Buivydiškėse, Pavilnyje, Kairėnuose, Galgiuose, Ažubalių, Kleivinės, Rasteniškių ir Bendorių gyvenvietėse. Todėl greitai centralizuoto vandentiekio ir nuotekų surinkimo paslaugos bus prieinamos ir šių rajonų gyventojams. Vandentiekis ir nuotekų tinklai pradėti projektuoti ir Trakų Vokėje, Daniliškėse, Pavilnyje, Džiaugsmo gatvėje.

Kai kurių Klaipėdos priemiesčių kvartalų gyventojus irgi žadama nudžiuginti miesto komunikacijomis – prie miesto tinklų pirmiausia numatyta prijungti iki šiol nevisiškai prijungtas miesto gyvenvietes. Pirmieji kvartalai, kuriems turėtų būti skirta lėšų, yra Tauralaukio dalis ir Smeltės kvartalas. Magistralines linijas planuojama nutiesti ir išilgai Danės upės prie Kretingos gatvės. Taip pat svarstoma, kaip būtų galima Žaliąjį slėnį prijungti prie tokių miesto komunikacijų. Planuojama prie centralizuotos kanalizacijos ir vandentiekio sistemos prijungti Jakų ir Sintautų kvartalus.

Ne visi individualių namų kvartalai jau gali džiaugtis miesto komunikacijomis ir Kauno priemiesčiuose. Prie bendrų nuotekų vamzdynų prijungtos senosios Garliavos, Domeikavos, Bačkonių, Vaišvidavos ir Rokų gyvenvietės. Tolimesni kvartalai – Lapės, Karmėlava ir Ramučiai – turi savas komunikacijas.