Didmiestis ne kliūtis laikyti daug augintinių
Kartais tik atsitiktinumas parodo kelią pas daugelio akimis keistus žmones. Mat jie nešvaisto pinigų madingiems vaikų darželiams, o atžaloms įdiegia norą pačių rankomis puoselėti namų aplinką ar žiemos sodą, prižiūrėti daugybę įvairiausių gyvūnų.
Paukštis tiesiog apstulbino
Kai vienas kaunietis šią keistą žiemą laikinosios sostinės Žaliakalnio rajone pastebėjo skraidant auksinį fazaną, pamanė, kad sapnuoja. Tačiau netrukus pats palietė tą sapną. Mat dekoratyvinis paukštis, atsitrenkęs į namų lango stiklą, krito ant žemės. Apsvaigusį nuo netikėto susidūrimo fazaną vyriškis nunešė į Lietuvos gyvūnų globos draugijos Smulkių laukinių gyvūnų reabilitacijos skyrių. Ten dirbantys veterinarijos gydytojai nustatė, kad paukštis sveikas, ir pranešė apie radinį dienraščiams. Išspausdinus sparnuoto radinio nuotrauką atsirado šeimininkas, kaunietis Arūnas Andreikėnas.
Abu su žmona Ilona nuo vaikystės mylime gyvūnus. Be šuniukų ir kačiukų, mūsų namuose gyveno Australijos žvirblis, vandens vėžlys, žiurkėnas. Tad nieko nuostabaus, kad prieš porą metų įsigijome ir porelę auksinių fazanų, sakė Arūnas, rodydamas namo kieme įrengtą šių sparnuočių buveinę.
Pakilo lyg lėktuvas
Buvo jau tamsu, tad fazanai miegojo: patinas tupėjo ant aukštai įrengtos laktos, o patelė glaudėsi prie specialiai šiems paukščiams erdviame voljere iš pušų šakų suręstos buveinės. Šeimininko mama prisipažino, kad tąkart netyčia paleido į laisvę fazaną.
Rytą užėjusi nepastebėjau, kad palikau praviras voljero duris. Pro jas pas paukščius prasmuko mūsų visų mylima toiterjerė Liusė, mėgstanti garsiai loti. Tai, matyt, ir išgąsdino fazaną pakilo lyg lėktuvas ir nuskrido. Jam iš paskos kranksėdamos nusekė varnos. Jau spėjau pagalvoti apie liūdną fazano gyvenimo pabaigą, bet laimingas atsitiktinumas jį išgelbėjo, pasakojo moteris.
Abu fazanai lauko voljere gyvena net ir šaltą žiemą patinui prie laktos pritaisytas šiltas krepšys, o patelė miega pušų šakų palapinėje. Paukščiai lesinami viščiukams broileriams skirtu lesalu, labai mėgsta eglių spyglius, salotų lapus ir šermukšnių uogas.
Moko globoti silpnesnius
Iš rekonstruojamo Andreikėnų namo svetainės sklido keturmetės Miglės garsiai traukiama daina Kur joji, Jonai? Pasirodo, trapi mergytė visada prisimena šiuos žodžius, kai apžergusi atsisėda ant tingaus stambaus persų veislės katino Pilypo, kuris, išskyrus galvą ir uodegos galiuką, nukirptas plikai. Miglės mama paaiškino, kad taip patogiau visiems. Katinui Pilypui nekaršta šiltose patalpose, o žmonės nepatiria nepatogumų dėl ore skraidančių gyvūno plaukų.
Miglės išdaigas su Pilypu smalsiai stebėjo kornreksų veislės katinas Simba, įsitaisęs ant medinių laiptų, atokiau nuo šėlstančios Miglės. O visiškai plikas Kanados sfinksų veislės katinas Bjuti mielai glaudėsi prie šiltos šeimininkės krūtinės. Šiems neįprastos išvaizdos katinams kažkodėl visai nerūpėjo didžiuliame akvariume plaukiojančios neregėtos žuvytės. Gal todėl, kad tokios nepanašios į įprastas žuvis?
Palikusi katiną Pilypą ramybėje, Miglė paėmė ant rankų savo mylimiausią gyvūnėlį toiterjerę Liusę, kuriai kiekvieną rytą pati ruošia pusryčius. Beje, toiterjerė vilkėjo gražų švarkelį juo ji labai patenkinta, nes dažnai bėgioja po kiemą.
Andreikėnai įsitikinę, kad namie būtina laikyti bent vieną gyvūną, nes jis suteikia daug džiaugsmo kiekvienam šeimos nariui, moko vaikus globoti mažesnius ir silp-nesnius už save.
Naujausi komentarai