Kaune atnaujinta apie 20 daugiabučių. Tačiau susigriebta, kad šiltinti ir gražinti atskirai po vieną namą – neracionalu. Sykiu reikėtų keisti inžinerinius tinklus, apgalvoti spalvų dermę.
Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėją Nerijų Valatkevičių sudomino Vilniaus miesto savivaldybės požiūris į renovaciją. Mat sostinė, pasak N.Valatkevičiaus, priėmė strategiją, kad renovuojant namus kiekvienas mikrorajonas turėtų savo spalvą.
"Jie planuoja to prisilaikyti, bet kol kas rezultato nematyti", – pridūrė Urbanistikos skyriaus vedėjas.
Atnaujinamų namų estetika galima rūpintis ne vien sekant Vilniaus pavyzdžiu. Nuomonių, kaip turėtų atrodyti šiltinami ir naujomis medžiagomis apsiuvami senieji daugiabučiai, N.Valatkevičius nusprendė paklausti Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos (KAUET) narių.
Tačiau diskusija apie spalvų dalybas mikrorajonams neišsiplėtojo. Ekspertų įsitikinimu, reikėtų kurti strategiją, apimančią ne vien spalvas, bet ir daugelį kitų dalykų, susijusių su kompleksine mikrorajonų renovacija.
Galbūt kai kuriuos namus apskritai reikia griauti, o kai kurios išsaugoti esamos estetinės išraiškos, juos šiltinant iš vidaus? Namų architektūrą galima ir keisti, pavyzdžiui, perdarant balkonus į erdvesnes lodžijas. Derėtų nepamiršti ir atsinaujinančių energijos šaltinių. Visoms galimybėms išaiškinti, manoma, turėtų būti atlikta išsami studija.
Iki šiol apie renovuojamų namų estetiką sprendė projektą rengiantis samdytas architektas. Tačiau ateityje planuojama namus atnaujinti pagal tipinius projektus, tai atpigintų ir pagreitintų renovaciją. Urbanistikos skyriaus vedėjas pripažino, kad naudinga būtų rengti namų renovacijos idėjų konkursą, bet pinigų konkursams šiemet nenumatyta. Diskusijoje pateiktas siūlymas užduotį pateikti aukštosioms mokykloms.
Kieno lėšomis būtų tvarkoma aplinka, tai yra, suoliukai, vaikų žaidimų aikštelės, šaligatviai ir kita, kol kas aiškaus atsakymo nėra. Šiuo metu bandoma atrinkti kvartalą, kuriame būtų vykdomas bandomasis projektas. Sunkiausia užduotis – įtikinti gyventojus. Keliuose kvartaluose savivaldybė jau pradėjo rengti detaliuosius planus, tačiau šis darbas stringa, nes nesiseka rasti sprendimų, kuriems neprieštarautų skirtingų namų gyventojai.
Kompleksinė renovacija spręstų ir automobilių stovėjimo vietų klausimą. Jei nėra galimybių padidinti aikšteles kiemuose, galbūt gretimose teritorijose būtų statomos daugiaaukštės aikštelės ar ieškoma kitų sprendimo būdų. Svarstoma, kad šiems procesams galbūt bus galima pritraukti ES fondų lėšų.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Gatautis:
Bet kokiam pastatui, kuriam yra daugiau kaip 30 metų, reikia kapitalinio remonto. Kaune yra apie 5 tūkst. daugiabučių namų, iš jų apie 1,5 tūkst. – "chruščiovinio" tipo, jų vidutinis amžius – 40 metų. Dauguma jų prižiūrėti prastai, todėl būtina juos atnaujinti. Dabar galvojame, kaip sutaupyti energijos. Renovuojant namus galima sutaupyti apie 50 proc. ir daugiau šilumos. Racionaliausia namus atnaujinti kvartalais, kartu keičiant ir visas inžinerines sistemas, įrengiant automobilių stovėjimo, vaikų žaidimų aikšteles. Teko lankytis Panevėžyje, kuris yra renovacijos lyderis. Kiemai prie renovuotų namų dabar iškasinėti tarsi karo zona, nes nebuvo pakeisti vamzdynai. Šiuo metu Kauno miesto savivaldybė rengia renovacijos kvartalais planą. Senieji mikrorajonai padalyti į 77 kvartalus. Planuojame atlikti vieno kvartalo renovacijos bandomąjį projektą. Jei kiltų problemų, būtų ieškoma sprendimo kelių, tai palengvintų kitų kvartalų atnaujinimą. Bandomajame projekte už namų renovaciją mokėtų patys gyventojai, už inžinerinių tinklų pakeitimą – šilumą ir vandenį tiekiančios įmonės, o savivaldybė koordinuotų procesą, parengtų detaliuosius planus. Apskaičiuota, kad 1 kv. m gyvenamojo ploto renovacija kainuoja nuo 300 iki 500 litų, priklausomai nuo to, ar pasirinktas ekonominis, ar prabangesnis variantas.
KAUET narių nuomonės:
Audrys Karalius:
"Spalvų priskyrimas mikrorajonui kvepia spalviniu rasizmu. Namai ir taip "uniformiški", jei dar labiau juos "suuniformuosime", bus visiška degradacija. Galima ieškoti įvairių kelių. Pavyzdžiui, tegu visi namai daro ką nori, pamatysime, kas esame. Kitas variantas – parinkti vieną spalvą ir leisti visiems rinktis norimą atspalvį, nepriklausomai nuo mikrorajono. Trečias variantas – per jėgą priskirti namui architektą, kuris pasirūpintų jo estetika ir derėjimu aplinkoje."
Linas Tuleikis:
"Reikėtų kuo greičiau pasirinkti partnerį, kuris būtų pajėgus sukurti kompleksinės renovacijos strategiją Kaune. Juk yra krūva klausimų, kaip kurioje miesto vietoje reikia elgtis."
Alvydas Steponavičius:
"Linkiu namus atnaujinti ne grupėmis, o pagal buvusius mikrorajonus, reikalingas projektas visam rajonui. Tuomet ieškoti estetinių sprendimų bus paprasčiau."
Gintaras Prikockis:
"Renovacija be aplinkos sutvarkymo – beprasmiška. Reikėtų stengtis pritraukti ES lėšų. Tipiniai projektai kvepia utopine, numeruota architektūra. Naujas spalvas reikėtų įvesti ne radikaliai, o taikantis prie buvusių sprendimų."
Vygintas Merkevičius:
"Gal mūsų aukštosios mokyklos galėtų parengti pasiūlymų, kaip renovuoti namus?"
Neringa Blaževičienė:
"Bijau, kad architektai nebus prileisti prie renovuojamų namų, tai bus daroma renkantis tipinius projektus. Spalvos nereikėtų bijoti. Reikėtų kurti kompozicijas, kuriose dominuotų viena spalva. Šiltinti namus galima ir iš vidaus, taip išsaugant buvusią pastatų estetiką. Šiltinant iš išorės ir keičiant spalvas, kai kurie kvartalai bus klaikiai sudarkyti."
Naujausi komentarai