Šildyti patalpas galima apsieinant be kietojo ar skystojo kuro. Tereikia įrangos, kuri sugeba ištraukti šilumą tiesiog iš gamtos. Tačiau jai įpirkti reikia sumų su keturiais nuliais.

Pravers matematikos žinios

Kadaise lietuviai šildėsi ugniakuru vidury trobos ir tai buvo efektyvu. Nemažai žmonių panašiai šildosi ir šiandien, tiesa, malkas kūrena patobulėjusiose krosnyse. Tai vienas pigiausių šildymo būdų, o ir investicijos į įrangą nėra milžiniškos. Tačiau kas apskaičiavo, kiek žmonės investuoja laiko ir energijos į krosnies ar kietojo kuro katilo kūrenimą, pelenų valymą?

Mąstančiųjų progresyviai neaplenkia mintis, kad šildymui pravartu pasitelkti atsinaujinančius energijos išteklius iš žemės gelmių ar tiesiog iš oro. Tiesa, žengti išvien su pažanga – ne pigus malonumas.

Kokį šildymo šaltinį pasirinkti individualiam namui? Lietuvos energijos instituto Efektyvaus energijos naudojimo tyrimų ir informacijos centro vyresnysis mokslinis darbuotojas Kazys Marcinauskas, pirmiausia pataria labai gerai apskaičiuoti visus svarstomus būdus, atsižvelgti į konkrečią savo namo situaciją ir pasverti: kiek reikės investuoti į įrangą ir kiek pinigų reikės eksploatacijai. Žinoma, reikia atsižvelgti į esamas finansines galimybes.

Kas apsimoka labiau, priklauso ir nuo kuro bei elektros kainos. "Galbūt šiandien pigiausia yra kūrenti anglimis? Galbūt pigu mediena, malkos ar jų granulės? Tiems, kurie naudoja gamtines dujas, galbūt užtektų įvertinti savo dujų katilo galimybes?" – siūlo pasverti mokslininkas.

Kita vertus, pasak jo, jei stataisi naują namą, kuris kainuoja šimtus tūkstančių ar net milijonus litų, papildomas tūkstantis litų šildymo sistemai nepasijus. Tada šeimininkas turėtų investuoti į įrangą, kad ateityje šildymas būtų ekonomiškas ir kuo mažiau rūpėtų eksploatacijos išlaidos.

Įsigali šilumos siurbliai

K.Marcinauskas priminė, kad mūsų šalies gyventojai yra sovietmečiu išplitusios centralizuotos šildymo sistemos aukos. Kadangi anuomet kuras buvo pigus, šilumos tinklus klojo nepaisydami, kad patiriami dideli šilumos nuostoliai. Dauguma daugiabučių yra priklausomi nuo centralizuoto šildymo, todėl patys gyventojai negali pasirinkti, kaip šildyti savo būstus.

"Pasaulinė energetikos taryba prieš gerus dešimt metų prognozavo, kad 2015 m. išsivysčiusiose šalyse iki 75 proc. šilumos bus gaminama šilumos siurbliais. Tada negalėjau tuo patikėti", – prisiminė mokslininkas.

Tačiau dabar ir jis pripažįsta, kad būtent šilumos siurbliai, panaudojantys atsinaujinančius energijos šaltinius – kol kas vienintelis sektinas kelias šilumos gamyboje. Jie gali paimti šilumą iš paviršinio grunto, giluminio gręžinio, ežero dugno ar tiesiog oro.

"Geoterminiam šildymui reikia kolektorių žemėje ar vandenyje, arba gręžinio – tai kainuoja pakankamai brangiai. Oro šilumos siurbliui to nereikia. Pastatei ant stogo, prijungei prie šildymo sistemos – investicijos gerokai mažesnės", – komentavo K.Marcinauskas.

Oro šilumos siurbliai šilumą ima iš aplinkos oro, kad ir iš vėdinimo sistemoje šalinamo užteršto patalpos oro. Mokslininko aiškinimu, per vieną pusę iš patalpos eina šiltas oras, kuris per šilumokaitį pašildo iš lauko ateinantį šaltą orą. Priklausomai nuo šilumokaičio konstrukcijos, pašildomo oro temperatūra gali būti mažesnė tik keliais laipsniais nei išėjusio.

Oro šilumos siurbliai gali būti ir kaip pagrindinis šilumos šaltinis. Tačiau, pasak K.Marcinausko, specialistai pataria turėti du skirtingus šilumos šaltinius – pagrindinį ir atsarginį arba papildomą. Tai praverčia įvykus avarijai, užėjus dideliems šalčiams ar pasikeitus šilumos išteklių kainoms.

Daugelis įmonių teigia, kad šilumos siurblys neturi padengti 100 proc. šilumos poreikių. Bent šalčiausiam laikotarpiui papildomai sumontuojami elektriniai šildytuvai. Tačiau kitos įmonės siūlo statyti galingesnį siurblį ir atsisakyti elektrinio šildytuvo.

Panacėjos nėra

Lietuvoje šilumos siurbliai pradėti diegti maždaug prieš 17 metų. Mokslininko teigimu, juos galima būtų naudoti ir stambesniuose objektuose, taip pat ir daugiabučiams namams šildyti. Tačiau tai racionaliausia daryti statant naujus namus arba iš esmės atnaujinant senuosius.

Šilumos siurblių eksploatacija paprasta. Atėjus šildymo sezonui tereikia įjungti mygtuką, pasibaigus – išjungti. Mokėti reikės tiek, kiek elektros sunaudos šilumos siurblys. Tačiau, palyginti su šildymu elektra, K.Marcinausko duomenimis, iš vieno kilovato gaunama 3–4 kartus daugiau šilumos, nes didelė dalis šilumos ateina iš aplinkos – grunto, vandens arba oro.

"Apskritai, nėra tokio šildymo būdo, kuris būtų panacėja visiems atvejams. Ir šilumos siurbliai visko neišgelbės, reikalingi papildomi šilumos šaltiniai", – pridūrė K.Marcinauskas.

Mokslininkas mano, kad, norint įsitikinti firmų siūlomos įrangos efektyvumu, reikėtų surinkti informacijos internete, pasidomėti atliktų tyrimų rezultatais, pasiteirauti pavyzdžių, kur tokia įranga veikia, ir pabendrauti su jos naudotojais.

Oro šilumos siurblius bei kitas pastatų inžinerines sistemas projektuojančios, montuojančios bei prižiūrinčios bendrovės "Pineka" vadovas Saulius Mikelkevičius neabejoja, jog atsinaujinančių energijos šaltinių technologijos yra prioritetinė ir perspektyvi sritis.

"Būtina mažinti iškastinio kuro kiekius, juolab kad už jį mes mokame eksportuojančioms šalims. Taigi atsinaujinančios energijos šaltiniai daug naudos teikia tiek vartotojams, tiek visai mūsų ekonomikai. Štai Skandinavijos šalyse 80–90 proc. energetikos klausimų sprendžiama išvis nenaudojant iškastinio kuro. Šioje srityje, beje, pasistūmėta Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje – galbūt jau kitąmet bus pradėta statyti jėgainė, kur energija bus gaminama iš atliekų deginimo", – komentavo S.Mikelkevičius.

Parama išjudintų ledus

Klaipėdiečio pastebėjimu, žmonių supratimas pamažu keičiasi, dėl eksploatavimo paprastumo, ekonomiškumo, spartaus technologijų tobulėjimo oro šilumos siurblių bei kitų atsinaujinančių energijos šaltinių įranga stipriai populiarėja.

"Tačiau kol tokie technologiniai sprendimai neremiami valstybiniu lygiu, jie kol kas kainuoja brangiai. Kuriamas atsinaujinančių energijos išteklių įstatymas, pagal kurį rėmimą, priėjimą prie ES fondų pinigų galės turėti ne tik ūkiniai subjektai, bet ir fiziniai asmenys. Paprasčiau tariant, yra rengiama kažkas panašaus į kadaise gyvavusią kompiuterių pirkimo rėmimo programą", – teigė "Pinekos" vadovas.

Pasak S.Mikelkevičiaus, kitose Vakarų Europos šalyse, priklausomai nuo jų finansinių galimybių ar gebėjimo pasinaudoti tikslinių ES fondų pinigais, atsinaujinančių energijos šaltinių įrangos įdiegimas remiamas iki 40 proc.

Pašnekovas taip pat pastebėjo, jog taupyti padedančių naujovių kaskart pasiūlo ir įprastų šildymo sistemų gamintojai.

"Šildymo prietaisų valdymo sprendimai šiandien tiek ištobulinti ir įperkami, kad vartotojui verta į tai atkreipti dėmesį. Specialūs valdymo blokeliai leidžia nustatyti savaitinį patalpų šildymo "scenarijų", pagal kurį žmogus jaustųsi ir komfortiškai, ir būtų įmanoma maksimaliai taupyti. Toks sprendimas, kuris tinka tiek naujos, tiek senos statybos namui, kainuoja nuo 2 iki 5 tūkst. litų, o vien šildymui sutaupoma 30–40 proc. išlaidų", – aiškino S.Mikelkevičius.

Ekonomiškumu pasižymi ir kondensaciniai katilai, kurių naudingumo koeficientas dėl pažangesnių technologinių sprendimų yra 10–20 proc. didesnis nei klasikinių katilų.

Apie šilumos siurblius

Paprasti šilumokaičiai perduoda šilumą tik iš aukštesnės temperatūros šilumnešio žemesnės temperatūros šilumnešiui. Šilumos siurbliai veikia atvirkščiai: iš žemos temperatūros potencialo šilumos šaltinio perduoda šilumą aukštos temperatūros potencialo šilumos šaltiniui, įgalina panaudoti atsinaujinančių energijos išteklių – grunto ir gruntinio vandens šilumą.

Šilumos siurblys – modernus, pirminę energiją taupantis šilumos įrenginys. Lyginant su tradiciniu šilumos gamybos įrenginiu – vandens šildymo katilu, šilumos siurblys yra gerokai brangesnis. Todėl juo šildyti kiaurą pastatą ekonominiu požiūriu nėra tikslinga.

Šilumos siurbliai yra santykinai brangi įranga, todėl norint, kad jie kuo ilgiau tarnautų ir atsipirktų, jie turėtų dirbti ištisus metus. Individualiuose pastatuose šilumos siurbliai turėtų būti naudojami ne tik pastatams šildyti ir buitiniam karštam vandeniui ruošti, bet ir šalčiui gaminti vasarą.

Šaltinis: Kazio Marcinausko ir Eduardo Bubelio straipsnis "Šilumos siurbliai individualiose sodybose Lietuvoje: prielaidos ir prognozės".

Apie geoterminį šildymą

Geoterminio šildymo sistema iš natūralių šaltinių – žemės, oro, vandens ima susikaupusią saulės šilumą ir panaudoja ją namui šildyti, vėsinti bei karštam vandeniui ruošti. Taip gaunami trys ketvirtadaliai nemokamos energijos iš gamtos, mokėti reikia tik už sunaudotą elektros energiją, kuri reikalinga šilumos tiekimui palaikyti. Šildantis būstą šiuo būdu, viena kilovatvalandė kainuoja maždaug 6 centus. Tai dukart mažiau nei šildantis gamtinėmis dujomis ir keturiskart pigiau nei elektra. Maždaug 150 kv. m ploto namo geoterminio šildymo įranga ir įrengimas gali kainuoti 30–70 tūkst. litų.

Šaltinis: bendrovė "Vilpra".

Kaip gyventi šilčiau

Šilumai sklisti į aplinką trukdo baldais ar dekoratyvinėmis grotelėmis užstatyti radiatoriai.

Už radiatorių patartina įrengti šilumą atspindinčius ekranus, į balkono duris įstatyt šilumą izoliuojančios medžiagos intarpus.

Didesnių matmenų baldus derėtų statyti prie lauko sienų.

Patalpas geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai.

Uždengus radiatorių užuolaidomis šiltas oras pateks ne į kambarį, o kils į viršų šaltu lango paviršiumi.

Šilumos srautą pro langą galima sumažinti, įstačius papildomą stiklą ar skaidrią plėvelę tarp jų.

Žiemos naktimis verta nuleisti žaliuzes. Dvigubo įstiklinimo langas su nuleistomis žaliuzėmis prilygsta trigubo įstiklinimo langui.

Ventiliatorių virš viryklės reikėtų naudoti tik gaminant valgį, nes jis ištraukia šilumą.

Šaltinis: bendrovė "Kauno energija".