Šaldytuvas rūpinasi skrandžiu, televizorius – bendravimu

Ateityje namuose nebereikės stacionariojo ar nešiojamojo kompiuterio. Kompiuteriai gyvens daiktuose – virtuvės spintelėje ar šaldytuvo durelėse ir atliks įvairiausias funkcijas.

Šaldytuvas siųs žinutes

Galimybė internetu ar mobiliuoju telefonu reguliuoti savo namų apšvietimą, šildymą, vėdinimą, junginėti prietaisus, stebėti vidų bei aplinką – tai dar ne paskutinis laiptelis protingame name. Išmintingiems namams toliau kuriami sumanūs daiktai, valdomi kompiuterio smegenimis.

Besėdint dalykiniame susitikime į mobilųjį telefoną ateina trumpoji žinutė ne iš žmonos, ne iš vyro, o iš... šaldytuvo. Šis praneša: "Baigiasi užsilikusio pieno galiojimo laikas, nebėra sviesto, kiaušinių. Ar užsakyti šių produktų?" – laukia atsakymo šaldytuvas.

Tai ne fantastinio filmo scena. Su šeimininku bendraujantis ir jo skrandžiu besirūpinantis šaldytuvas yra realus šiandienos buities pagalbininkas. Maža to, protaujančio šaldytuvo ir kitų sumanių buities daiktų autoriai – lietuviai.

Protingo šaldytuvo programinę įrangą Kauno technologijos universiteto (KTU) Realaus laiko kompiuterių sistemų centras sukūrė prieš kelerius metus. Centro vadovas profesorius Egidijus Kazanavičius tikisi, kad bendrovė "Snaigė" protingus šaldytuvus pradės gaminti netolimoje ateityje.

Nereikės eiti į parduotuvę

Kauno mokslininkų sumanymu, protingo šaldytuvo viduje turi būti įmontuota vaizdo stebėjimo kamera, radijo dažnį identifikuojanti technologija, leidžianti nuskaityti informaciją apie produktus, taip pat yra numatytas brūkšninį kodą nuskaitantis prietaisas.

Padedamas "akių", šaldytuvas žino, kokie produktai jame yra sudėti. Be to, jis kaskart fiksuoja, koks produktas kada yra išimamas ir įdedamas. Kitaip tariant, galima susekti, kas suvalgė dešrą, išgėrė alų.

Akyla šaldytuvo turinio stebėjimo įranga labiausiai praverčia ne tada, kai stovi prie šaldytuvo ir tyrinėji, kas parašyta durelėse įmontuoto kompiuterio monitoriuje. Didžiausias šios naujovės privalumas, kad šaldytuvo turinį galima matyti ir nebūnant namuose – per mobilųjį telefoną vaikštant prekybos centre ar per kompiuterį beišeinant iš darbo.

Manoma, kad jau ne už kalnų tas laikas, kai nebereikės patiems nardyti tarp parduotuvių lentynų – apsipirkti bus galima elektroninių maisto produktų parduotuvėse. Užsisakyti trūkstamų produktų bus galima pasitelkus protingo šaldytuvo rekomendacijas.

Be to, protaujantis šaldytuvas, kuris programinės įrangos kūrėjų žodyne dar įvardijamas kaip intelektualus agentas, gali pats susijungti su prekybos centru ir užsakyti būtinų produktų krepšelį. Šeimininkui belieka privažiuoti ir pasiimti pirkinius – nereikia gaišti laiko parduotuvėje, stovėti eilėje. Produktų pristatymo į namus paslauga – irgi turbūt tėra laiko klausimas.

Televizorius – skambinti

Antras po šaldytuvo bene daugiausiai buityje naudojamas namų įrenginys – televizorius, atrodo, jau nebeturi kaip dar patobulėti. Mokslininkai su tuo nesutiktų. Juk kokybišką televizoriaus vaizdą ir garsą galima panaudoti ne vien laidoms ir filmams žiūrėti, bet ir kitiems veiksmams, pavyzdžiui, vaizdo pokalbiams, internetui naršyti.

"Televizoriaus ekrano skiriamoji geba yra kur kas geresnė nei kompiuterinių monitorių", – techniškai televizoriaus pranašumą įvardijo E.Kazanavičius.

Prie televizoriaus prijungus specialų internetinės televizijos priedėlį, kuriame įdiegtas ir kompiuteris, nuotolinio valdymo pulteliu televizoriuje galima valdyti būstą, naršyti internete. Be to, galima skambinti į bet kurį telefoną ir priimti bet kurio operatoriaus abonento skambučius. Taip pat įmanoma skambinti internetu į kitą prie tokios pat įrangos prijungtą televizorių nenaudojant jokio operatoriaus ar internetinės programos.

"Tai ne "Skype" programa, per kurią interneto programišiai ar piratai gali pasiklausyti pokalbių ir, kuriai veikiant, naudojami vartotojų kompiuterių ištekliai. Be to, "Skype" pokalbių kokybė prastesnė", – akcentavo E.Kazanavičius. Skambinti iš televizoriaus į televizorių, pasak profesoriaus, galima suvedus interneto vartotojo IP adresą. Tokiu atveju pokalbiai nekainuoja, tereikia mokėti už internetą.

"Lygiai taip pat galima paskambinti į namų televizorių ir pažiūrėti, ką veikia vaikai – ar tik ne prie televizoriaus sėdi?" – dar vieną naudingą galimybę įžvelgė pašnekovas.

Tiesa, skambinti pasitelkus televizorių, vis tiek reikalingas telefonas. Šis naudojamas kaip mikrofonas, antraip garsas būtų nekokybiškas, girdėtųsi įvairių aplinkos garsų. Prijungus vaizdo kamerą, atsiranda galimybė būti matomam ir pačiam matyti kalbantį pašnekovą. Ši ryšio priemonė suteikia daug kokybiškesnį vaizdą ir garsą, nei, pavyzdžiui, kompiuterio "Skype" programa.

Skambinti televizoriumi galima naudoti ne tik mobilųjį telefoną. Prie skaitmeninės televizijos priedėlio galima tiesiogiai prijungti laidinį telefono aparatą ar ragelį.

Kava išsivirs pati

Virtuvė – tai ta vieta, kur gausu prietaisų ir žmonės praleidžia daug laiko. Todėl buitį tobulinantys mokslininkai nusitaikė būtent į ją. Vienas naujausių KTU atstovų kūrinys – sumani virtuvė. Tai balduose įdiegta kompiuterinė sistema – liečiamame ekrane piršto palietimu gali surasti pageidaujamo patiekalo receptą, sužinoti, kiek kalorijų gausi suvartojęs porciją pagaminto patiekalo, nustatyti laikmatį, priminsiantį, kada patiekalas pagamintas.

Sistema, prijungta prie interneto, leidžia ne tik surasti receptus internete, bet ir klausytis žinių, žiūrėti laidas ar televizorių, bendrauti per programą "Skype". Žadama, kad netolimoje ateityje sumanios virtuvės šeimininkai galės neišeidami iš namų užsisakyti reikalingų maisto produktų tiesiai iš elektroninių parduotuvių.

Be to, bus galima prie sistemos prijungti įvairių virtuvės prietaisų – viryklę, indaplovę ar kavos virimo aparatą. Užteks pasakyti: noriu "Cappucino" kavos, ir po penkių minučių ji garuos. Mokslininkai tikina, kad priversti buities prietaisus tarnauti žmogui tikrąja ta žodžio prasme yra įmanoma. Tačiau įgyvendinti sumanius sprendimus trukdo tai, kad į Lietuvą dar neįvežama kompiuteriams pavaldi buitinė įranga – užsienyje tokia produkcija jau prieinama.

Tačiau, įsigiję sumanios virtuvės sistemą, vartotojai sumanius prietaisus galės prisijungti prie jos ateityje. Kol kas sumanios virtuvės sistema gali būti sujungta nebent su protingo būsto sistema.

Prietaisai reaguos į judesį

Mokslininkai kuria buities daiktams skirtą programinę įrangą, o tolesnė jų gamyba bei prekyba – partnerių rankose.

Bendradarbiaudama su mokslininkais, sumanios virtuvės kompiuterinę įrangą pradėjo diegti baldus gaminanti įmonė "Baldukas". Pasak šios įmonės atstovų, kol kas nė vieno kliento namuose tai nėra padaryta, tačiau susidomėjimas labai didelis.

Sumani virtuvė gali būti sumontuota ir esamuose virtuvės balduose – spintelėje ar stalviršyje, arba gali būti gaminami nauji baldai. Priklausomai nuo to, kokių paslaugų pageidaujama, kompiuterinė sistema gali kainuoti nuo 1,5 iki 3 tūkst. litų, jos laukti reikėtų apie mėnesį.

Norint greičiau ir patogiau valdyti daiktuose įmontuotus kompiuterius, praverčia belaidė klaviatūra.

"Mano miegamajame stovi televizorius, šalia lovos padėta klaviatūra, kuri atstoja televizoriaus pultelį. Žiūrėdamas televizorių galiu tikrinti savo elektroninį paštą, matau, kas man skambina. Tai jau nėra stebuklas", – savo buities pavyzdžių pateikė profesorius.

Pavyzdžiui, virtuvėje kompiuterį galima valdyti liečiamame ekrane, tačiau norint rašyti ilgesnį tekstą naudotis klaviatūra patogiau.

"Namuose mus supa įvairūs daiktai. Protinguose namuose jie tarpusavyje sujungti, tai vadinama daiktų internetu, juos papildo įvairios paslaugos – prekyba ir kita", – reziumavo E.Kazanavičius.

Naujoves diegia per atstumą

Visos programinės įrangos paslaugos gali būti tiekiamos internetu, prisijungus prie atitinkamo vartotojo daikto. Be to, internetu automatiškai gaunami pranešimai apie įrangos sutrikimus, įrangą aptarnaujanti organizacija juos pašalina.

Lygiai taip pat pranešimai siunčiami į vartotojo mobilųjį telefoną, kad namie dingo elektra ir pan.

Protingų namų sistemas jau yra įsidiegęs vienas kitas progresyvių technologijų naudą įžvelgęs vartotojas, protingi daiktai – dar tik pakeliui.

Ties šiomis naujovėmis nebus sustota. Daiktai gali reaguoti į žmonių garsus ir judesius. Pavyzdžiui, išėjus iš virtuvės ir įėjus į svetainę, virtuvės ekrane matyta televizijos laida automatiškai pati įsijungs svetainėje – žmogui nereikės atlikti jokio papildomo veiksmo. Tas pas principas gali būti taikomas šildymui – jei patalpoje nėra žmonių, šildoma mažiau, ir atvirkščiai.

Kad šios naujovės sparčiai paplis žmonių buityje, E.Kazanavičius neabejoja. Pasak jo, Europos Komisija daiktų internetą ir paslaugų internetą yra paskelbusi prioritetinėmis sritimis.

"Kadangi mūsų sukurtų produktų masinė gamyba neprasidėjo, negalime sakyti, kad esame labai originalūs ir dideli atradėjai. Užsienyje mokslininkai lygiagrečiai mąsto apie tą patį. Tačiau tikrai galime sakyti, kad esame ant bangos", – pridūrė profesorius.