Saulės elektrinės nurungs kitus elektros gamybos būdus, o elektra pamažu pradės išstumti naftos degalus bei populiarės šilumos energetikoje. Ar šios prognozės pildysis ir Lietuvoje?

Elektros naudosime daugiau

Saulės energija maitinami automobiliai, laivai, lėktuvai – jau nebe stebuklas, o realybė. Ką jau kalbėti apie šviestuvus, žibintuvėlius, ventiliatorius, laikrodžius, mobiliojo telefono įkroviklius ir kitus smulkius įrenginius, kurių nebereikia jungti prie elektros tinklo ar maitinti galvaniniais elementais – juos tereikia palaikyti dienos šviesoje.

Šie naujoviški daiktai pamažu skverbiasi į namus. Nors saulės energetika sparčiai tobulėja, bet kol kas daugelis šių saulės energija maitinamų įrenginių yra per brangūs, kad pakeistų visus ligšiolinius jų pirmtakus.

Vis tik ateityje saulė įgalins dirbti ir kitus buities prietaisus. Tai nereiškia, kad ant dulkių siurblio bus montuojami saulės elementai. Tiesiog ant pastatų fasadų ar stogų bus įrengti vadinamieji fotoelektros moduliai, kuriuose pagaminta elektra nutekės į bendrus tinklus.

ES direktyvose numatyta, kad iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintos elektros energijos dalis palaipsniui didės. Kauno technologijos universiteto (KTU) Atsinaujinančiosios energijos centro vyr. inžinieriaus Vytauto Adomavičiaus teigimu, taip pat daugiau elektros energijos bus gaminama naudojant vėjo, biomasės ir kitus atsinaujinančius energijos šaltinius.

Saulės elementus ateityje dažniau matysime ir ant mobilių prietaisų, kuriuos ne visada įmanoma įjungti į elektros lizdą. Pavyzdžiui, dieną ant palapinės pritvirtintas fotoelektros modulis įkrauna elektros energijos kaupiklį, iš kurio vakare gali būti apšviečiamas laikinasis būstas turistiniame žygyje. Populiarus turėtų būti lauko šviestuvas, pakabintas kad ir ant medžio netoli namų – jam nebereikia atvesti elektros laidų.

Tačiau stambesnių įrenginių, pavyzdžiui, elektromobilių ateitis, tiki V.Adomavičius, slypi ne saulės elementuose, o sparčiai tobulėjančiuose elektros akumuliatoriuose. Juos įkrauti yra gana paprasta, o naujausių akumuliatorių naudingo veikimo koeficientas siekia apie 90 proc. ir daugiau. Geriausi elektromobiliai su viena įkrova jau dabar nuvažiuoja iki 500 km, netolimoje ateityje šis rodiklis sieks apie 800 km. Pasaulyje per metus dabar pagaminama apie 1 mln. elektromobilių.

Įstatymas paskatins plėtrą?

Kol kas saulės elementų pagaminta elektra yra brangi. Saulės spinduliai nekainuoja, bet investicijos į įrangą, kuri šią energiją paverčia elektra, kol kas dar labai didelės.

Jei nebūtų teikiama valstybės parama, pasak V.Adomavičiaus, autonominė saulės elektrinė atsipirktų maždaug per 60 metų. Tačiau norintieji verstis tokia alternatyvia elektros gamyba ir parduodami ją patraukliu tarifu, investicijų grąžos gali sulaukti per kelerius metus.

Šiuo metu Lietuvoje į energetikos sistemą integruotų saulės elektrinių savininkai savo pagamintos elektros patys dažniausiai nenaudoja, nes gali jos nusipirkti bemaž tris kartus pigiau – už 45 centus. Toks alternatyviosios energetikos paramos principas, V.Adomavičiaus žiniomis, jau daug metų egzistuoja kitose valstybėse.

Tiesa, daugelyje Vakarų šalių taip pat teikiama parama investicijoms į atsinaujinančios energijos elektrinių įrangą. Atokioje Lietuvos vietovėje, kur nėra atvestų elektros tinklų, saulės elektrinę savo reikmėms norintis įsirengti žmogus kol kas didelėmis lengvatomis negundomas. Tiesa, šiuo metu yra parengtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas, kuris žada remti tokias privačias investicijas.

Lietuvos klimato sąlygomis, norint atokioje vietovėje savarankiškai apsirūpinti elektra, V.Adomavičius pastebėjimu, reikėtų rinktis kombinuotas autonomines saulės ir vėjo jėgaines. Mat žiemą saulės būna mažai, tada elektros trūkumą užpildytų vėjas.

Moduliai vietoje apdailos

Iš saulės spindulių energijos elektrą pagamina vadinamieji fotoelektros moduliai – jie skiriasi nuo saulės kolektorių, kurie šildo vandenį arba orą. Fotoelektros moduliai užsienyje taikomi nebūtinai kaip papildomas namo elementas. Jie sėkmingai pritaikomi vietoje fasado apdailos plokščių. Taip pat yra ir pusiau skaidrių modulių, kurie gali atlikti ir langų funkciją – praleisti šviesą į patalpų vidų ir dar gaminti elektros energiją. Kai kuriose šalyse fotoelektros moduliais nuklojamos didžiulės nederlingos teritorijos.

Lietuvoje dar nėra daug saulės elektrinių. Nedidelę saulės elektrinę turi ir KTU, kurią naudoja studentams mokyti. Yra ir individualių namų, pasitelkusių saulę elektrai gaminti.

"Ilgą laiką Lietuvoje buvo manoma, kad pas mus nėra saulės ir vėjo. Dabar vėjas jau "atsirado", "atsiras" ir saulė, todėl jau statomos tiek vėjo, tiek saulės elektrinės", – šyptelėjo mokslininkas. Pasak jo, saulės energetikai mūsų šalyje pakaktų išnaudoti namų stogus ir sienas – elektros būtų galima pagaminti pakankamai daug.

Pasyvius namus šildys elektra

Europos atsinaujinančios energijos taryba (EREC) numato, kad 2040 m. pasaulyje didžiausią dalį – 27,4 proc. visos elektros energijos pagamins saulės elektrinės. Apskritai, po 30 metų, kaip jie prognozuoja, 82 proc. visos elektros energijos bus gaminama iš įvairių atsinaujinančių šaltinių, daugiausia iš saulės ir vėjo.

V.Adomavičiaus nuomone, atominė energetika išliks, kol bus branduolinio kuro. Pagrindiniai jos trūkumai – radioaktyvios atliekos. Saulės energetikos trūkumas – kol kas didelės investicijos.

Vis dėlto prognozuojama, kad kai kuriose Vakarų šalyse, kur elektra brangi ir saulės yra daug, saulės elektrinės konkuruos su kitais elektros gamybos būdais jau po kelerių metų, o Lietuvoje – maždaug po 10 metų. Kadangi kuriami vis efektyvesni saulės elementai, technologijos tobulėja, manoma, kad ilgainiui sumažės saulės elektrinių kainos, o iš saulės pagamintos elektros kaina bus patraukli ir be valstybės paramos.

V.Adomavičius neabejoja, kad kai kuriuos namus ateityje bus įmanoma nebrangiai šildyti ir elektra. Tiesiog namai bus statomi šilti tarsi termosai, sulaikantys šilumą, taigi ir juos šildyti reikės labai nedaug. Be to, toks šildymosi būdas mažiausiai kenks gamtai, ypač jei elektra bus gaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Šiltų, vadinamųjų mažų energijos sąnaudų ir pasyvių namų pavyzdžių jau yra ir Lietuvoje. Teigiama, kad jų statybos kaina, lyginant su tradiciniu namu, didesnė vos dešimtadaliu.

Taupumu nenusileidžiame

Nusprendusieji tradicinius elektrinius buities prietaisus iškeisti į maitinamus saulės elementais, finansiškai nelaimi. Įvertinus sutaupytas elektros sąnaudas ir naujojo pirkinio kainą, pastarasis gali ir visai neatsipirkti. Antai Lietuvoje siūlomas pirkti saulės energiją naudojantis šviestuvas patalpoms arba laukui apšviesti, susidedantis iš fotoelektrinio modulio, akumuliatoriaus ir diodinių lempučių, kainuoja beveik 400 litų.

Tačiau yra žmonių, siekiančių nenaudoti aplinką teršiančių įrenginių ir sutinka mokėti brangiau. "Jei žmogus pinigus moka nieko neverčiamas ir jis mano, kad pinigus išleidžia prasmingai, tai tegul perka", – svarstė V.Adomavičius.

Kiti gi siekia tausoti nebūtinai gamtą, o pirmiausia – mažinti savo sąskaitas už elektrą. Antai yra siūlomų pirkti elektros energiją taupančių prietaisų, kuriuos įjungus į elektros tinklą elektros sąnaudos esą sumažėja iki 30 proc. Šie įrenginiai, kainuojantys iki 100 litų, kaip tikinama, stabilizuoja įtampą, didina galios faktorių ir taip mažina elektros energijos sąnaudas.

"Nėra nieko brangiau už taupymą", – apie šių patobulinimų naudą šypsodamasis kalbėjo KTU Elektros sistemų katedros docentas Anzelmas Bačauskas. Pasak jo, išties yra prietaisų, kurie atlieka minėtas funkcijas, kai tai yra reikalinga. Tačiau juos naudojant dažniausiai elektros skaitiklis prisuka daugiau, nes ir šiam prietaisui reikia energijos.

Jei siūlomi pirkti prietaisai kažkiek ir sutaupo, mokslininkas patarė apskaičiuoti, per kiek laiko jis atsiperka.

"Taupyti reikia, bet reikia turėti ką taupyti", – pridūrė A.Bačauskas, atsižvelgdamas į tai, kad vienas Lietuvos gyventojas per metus elektros energijos sunaudoja kone perpus mažiau nei Vakarų Europos gyventojas. Tai, pasak jo, parodo Lietuvos žmonių gyvenimo lygį. Kitaip tariant, buitį palengvinančių prietaisų naudojame kur kas mažiau nei ES šalių senbuviai.

Europiečiai skatinami efektyviau naudoti energiją, tačiau tam reikia papildomai investuoti. Paprastas pavyzdys – energiją taupančios lemputės. A.Bačausko teigimu, bene didžiausias stimulas taupyti – mokestis už elektrą, kuris Lietuvoje kol kas nėra didelis.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto rengėjas:

Įstatyme numatyta elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių skatinti dviem būdais: arba remti investicijas, arba siūlyti atitinkamą tarifą elektrai parduoti. Jei pasirenkamas pirmasis variantas, tuomet elektrą galima parduoti nebent rinkos kaina. Antruoju variantu negalima tikėtis paramos investicijoms, tačiau nustatytas tarifas galiotų tik 12 metų, vėliau elektra būtų pardavinėjama rinkos kaina. Gauti saulės energiją su fotoelektros moduliais šiuo metu yra labai brangu, todėl nustatėme elektros kiekio limitą, kurį valstybė įsipareigotų nupirkti pagal minėtą remiamą modelį. Dėl alternatyvios elektros rėmimo galutiniam vartotojui elektros kaina negalės padidėti daugiau nei vienu centu už kilovatvalandę. Asmenys, norintys įsirengti individualias saulės, vėjo ar kombinuotas jėgaines savo reikmėms, taip pat gali tikėtis paramos investicijoms. Tačiau norėdamas parduoti elektros perteklių, jis negalės to padaryti už remiamą tarifą, o tik rinkos kaina. Šiuo įstatymu investicijų paramos dydis nenumatytas, jame numatytas tik mechanizmas, kaip tokia parama turėtų būti teikiama. Priėmus įstatymą, bus kuriama specialioji programa ir bus numatyti jos finansavimo šaltiniai. Paramos dydį nustatys Vyriausybė, kuri kiekvienais metais peržiūrės, kaip vyksta veiksmų planas vykdant Lietuvos įsipareigojimus atsinaujinančių energijos šaltinių srityje. Nusprendus pasitelkti atsinaujinančius energijos šaltinius ne tik elektrai gaminti, bet ir vandeniui bei patalpoms šildyti, paramos gali tikėtis net tik individualių, bet ir daugiabučių namų savininkai. Be to, kiek anksčiau priimtais teisės aktais numatyta, kad atnaujinant senus daugiabučius namus bus privaloma naudoti atsinaujinančią energiją, o kol kas būstai renovuojami vadovaujantis senu įstatymu. Kada bus priimtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, dar neaišku, nes įstatymo projektas užregistruotas, bet į Seimo darbotvarkę dar neįtrauktas.

Planuojamos lengvatos ir prievolės

Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinama taikant fiksuotų supirkimo tarifų ir priemokų paramos schemas, kompensuojant elektrinių prijungimo išlaidas, teikiant paramą investicijoms, užtikrinant elektrinių prijungimą prie elektros tinklų, taikant mokesčių ir kitas lengvatas.

Asmenys, planuojantys, projektuojantys, statantys ir atnaujinantys gyvenamosios, visuomeninės ir pramonės paskirties teritorijas, privalo užtikrinti, kad būtų įdiegiami įrenginiai ir sistemos, skirti atsinaujinantiems energijos ištekliams naudoti, taip pat centralizuotai šilumai ir vėsumai tiekti. Planuojant miestų infrastruktūrą, privaloma numatyti šilumos iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą.

Saulės energetikų asociacijos prezidentas, bendrovės "Saulės energija" direktorius Edmundas Žilinskas:

Statistinis individualus namas per mėnesį sunaudoja apie 500 kWh elektros energijos. Tokiam namui užtektų 5 kW galingumo saulės jėgainės, reikėtų investuoti apie 50 tūkst. litų. Visame pasaulyje tokiu būdu pagaminta elektra jungiama į bendrus tinklus. Kadangi tai pati švariausia energija, jos supirkimo kaina atitinkamai yra didelė. Įrengiant autonominę elektrinę išskirtinai savo reikmėms, vieno elektros šaltinio neužtektų dėl sezoninių netolygumų, reikėtų įrengti kombinuotą saulės ir vėjo jėgainę. Statistiniam šeimos ūkiui 5 kW galingumo kokybiškos autonominės jėgainės be 100 tūkst. litų neįsirengsi. Lietuvoje tokių individualių elektrinių pastatėme tada, kai atvesti elektros tinklus prie sodybų kainavo bemaž tiek pat, kiek pastatyti jėgainę. Iki 65 proc. finansinę paramą autonominėms elektrinėms įmanoma gauti nebent per Kaimo rėmimo programą. Tačiau kaip ir namą, taip ir tokias jėgaines žmonės stato ne dėl to, kad atsipirktų. Pasaulyje autonominės jėgainės dažniausiai statomos tada, jei neįmanoma privesti elektros tinklų. Jos – tikrai ne masiškai naudoti, o tik tiems, kurie turi pinigų ir gali investuoti. Racionaliausia statyti dideles jėgaines, kurios jungiamos į bendrą energetinį tinklą. Lietuvoje šiuo metu nustatytas 1,63 lito tarifas saulės pagamintai elektrai supirkti yra gana palankus, investicijos gali atsipirkti per 9–12 metų.