Keistas naujakurys
„Vaikai dabar bijo į lauką išeiti, – kasdienybę pakeitusio įvykio padarinius minėjo Radviliškio seniūnijoje gyvenantis Andrius (vardas pakeistas – red. past.) – Jis nieko blogo vaikams nepadarė, tik pademonstravo savo peilį, kalbino, lydėjo juos iki namų, tačiau vaikai išsigando.“
Trijų mažamečių tėtis pasakojo, kad vaikai žaidė ne per toliausiai nuo namų, kai prie jų priėjęs maždaug 30-metis vyras ėmė kalbinti. Kaimo bendruomenė paprastai pažįsta vieni kitus, vaikai taip pat žino kaimynus, tačiau vyras jiems buvo nepažįstamas ir dar su peiliu užantyje.
„Policija aiškiai pasakė, kad nieko jam padaryti negalės, tik aiškinsis dėl peilio“, – užsiminė Andrius, tada sužinojęs apie liūdnesnius nepažįstamojo nuotykius.
Maždaug prieš mėnesį Radviliškio rajono poilsiavietėje „Pušynas“ laisvalaikį leido grupė jaunuolių. Prie jų privažiavo vyras su dviračiu. Jaunuoliai esą paprašė jo pasišalinti, tačiau vyras sureagavo agresyviai – išsitraukė peilį ir kelis kartus dūrė vienam jaunuoliui. Andrius pasakojo, kad sužalotas vaikinas buvo skubiai operuojamas – gydytojai jį gelbėjo net šešias valandas. Pasak artimųjų, jis liko gyvas tik draugų dėka – jie laiku ir vietoje uždėjo turniketą, kuris sustabdė kraujavimą iki atvykstant medikams.
Nepraėjus mėnesiui po kruvino išpuolio, paauglį sužalojęs vyras vėl pastebėtas miestelyje – šįkart išgąsdinti mažamečiai vaikai. Ne itin maloniai nepažįstamąjį apibūdina ir miestelio moterys. Jis esą joms nieko pikto nedaro, bet eina šalia, kalbina. Grinkiškio bendruomenė įsitempusi: negi dabar kasdien teks žvilgčioti per petį?
„Mes manome, kad jis gali turėti kažkokių sutrikimų, – nepažįstamojo žygius vertino Grinkiškio seniūnė Giedrė Bložienė. – Man neteko su juo susidurti. Jo brolis pas mus ne taip seniai apsigyveno. Tikėtina, kad jis atvyko pas brolį. Darbuotojai stebi jo judėjimą. Turėjome šventę, tai ir joje jį matė darbuotojai, bet jis pasišalino.“
G. Bložienė patvirtino žinanti apie jaunuolių ir nepažįstamojo incidentą parke ir laukianti policijos tyrimo išvadų ir rekomendacijų, kaip toliau elgtis: „Incidentą parke, manoma, išprovokavo jaunuoliai. Ten buvo daugiau jaunimo, gal bandė jį agresyviai pakalbinti. Policija įvardijo, kad greičiausiai tai bus ne to vyro iniciatyva įvykęs konfliktas, o išprovokuotas.“
Šiaulių policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėjas Artūras Šliavas patvirtino, kad dėl incidento pradėtas ikiteisminis tyrimas, šiuo metu atliekami procesiniai veiksmai. Jaunuolį sužeidęs vyras nebuvo sulaikytas, tačiau paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė.
Kol vyksta policijos tyrimas, Radviliškio apylinkių bendruomenei rekomenduojama apsišarvuoti kantrybe: „Jei vyras grasina, jei aplinkiniams gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, reikia nedelsiant skambinti pagalbos numeriu 112. Prie tokio asmens nereikia artintis, kalbinti, užgaulioti, reikia vengti akių kontakto.“
Laukia žinių
Radviliškio apylinkių žmonės, tikėtina, eidami iš namų nekalba poterių, kad tik nesusikirstų keliai su nemaloniais incidentais pagarsėjusiu vyriškiu. Tačiau seniūnė pripažįsta – situacija komplikuota. Policijos duomenimis, vyras atvyko iš Šiaulių miesto.
Pyplių kaime, kuriame vyro brolis įsigijo sodybą ir ją remontuoja, nėra parduotuvės, tad gali būti, kad į Grinkiškį vyras atvyksta apsipirkti. Nuo Pyplių kaimo iki Grinkiškio yra maždaug 4 km. Seniūnės G. Bložienės aiškinimu, apsipirkti galima ir Vaitiekūnuose, bet Grinkiškio parduotuvėje didesnis pasirinkimas.
„Mes žinojome, kad yra naujų gyventojų, su broliu buvome susidūrę dėl šunų, o apie minimą vyrą iki įvykio su paaugliais nieko nežinojome – nei kuo užsiima, nei kuo domisi. Jis nedalyvauja bendruomenės veikloje“, – pasakojo G. Bložienė.
Pasak seniūnės, bendruomenė gyvena laukimu: „Tikiuosi, kad po atlikto tyrimo policija mus informuos, ar jis įtrauktas į kokią gydymo įstaigą, kas jo šeimos gydytojas, nes pas vietinį jis nėra prisiregistravęs.“
Seniūnės užsiminė, kad klausimas, ar vyras tiesiog keistas, ar turi kažkokių sveikatos problemų, lieka neatsakytas. Daug nežinomųjų, kažkas paaiškės, tikėtina, tik po atliktos ekspertizės ir policijos surinktų duomenų.
Seniūnė pasakojo, kad yra buvę keli atvejai, kai apylinkėse gyveno psichikos liga sergančių asmenų: „Jei yra giminaičių, kalbamės su jais, kad gal reikėtų rasti jam tinkamą įstaigą. Ankstesniais atvejais buvo ir policija įsikišusi, pavyko viską sklandžiai sutvarkyti, kad bendruomenė galėtų ramiai ir saugiai gyventi. Visi tie žmonės buvo apgyvendinti atitinkamose globos ir priežiūros įstaigose.“
Mes manome, kad jis gali turėti kažkokių sutrikimų.
Tačiau seniūnė pabrėžė, kad visada pirmoji veikė policija. Tada ir giminaičiai, ir gydymo įstaigos kitaip žiūri. Be to, policijos pareigūnai aplanko nuošaliau nuo Radviliškio centro esančius miestelius ir kaimus.
„Vieną diena per savaitę policijos pareigūnai visada užeina į seniūniją, perduoda savo pastebėjimus, klausia, kokių problemų turi bendruomenė“, – apie bendradarbiavimą su policija pasakojo G. Bložienė.
Pripažino nepakaltinamu
Kol kas dar niekas nepasakė, ar bendruomenei nerimą keliantis vyras serga kokia nors psichikos liga ir yra pavojingas visuomenei, tačiau panašių atvejų, kai ligoniai priverčia nejaukiai jaustis aplinkinius arba gąsdina vaikus, buvo ne vienas ir ne du.
Prieš keletą metų Marijampolėje psichikos liga sergantis vyras išgąsdino tris mergaites. Jos buvo nepažįstamos. Kelių dienų skirtumu visoms mergaitėms teko išgyventi labai panašias patirtis – einančias po pamokų namo jas užpuolė ir gąsdinančiomis glamonėmis apdovanojo tas pats nepažįstamas vyras.
Ikiteisminio tyrimo metu duoti mergaičių parodymai buvo beveik identiški. Visos trys skirtingo amžiaus mažametės pasakojo ėjusios iš mokyklos namo. Einančias į laiptinę arba laiptinėje jas puolė vyras. Tvirtai apkabinęs iš nugaros per drabužius lietė krūtinę, jo ranka leidosi žemyn.
Sulaikymo metu vyras nesigynė domėjimosi mergaitėmis. Paklaustas, ko lindo prie mergaitės, pasitikslino – prie kurios, leido suprasti, kad per 50 metų (tokio amžiaus buvo vyras) jų buvo daug, aiškino, kad jam reikia vaikų, anūkų.
Jau vėliau teismui vyras aiškino, esą tokiais veiksmais norėjo parodyti, kad ieško moterų bendrauti, nes tai esą padeda visuose santykiuose. Mergaičių elgesį vertino kaip jų nenorą bendrauti, todėl esą tiesiog nuėjo.
Šią baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas vyro veiksmus įvertino kaip tvirkinamuosius. Tačiau teismo medicinos ekspertizės išvada ir ekspertų paaiškinimai neleido bylos baigti baudžiamuoju sprendimu, nes kaltinamasis iki padarytos nusikalstamos veikos ir jos padarymo metu sirgo psichikos liga – paprastąja šizofrenija. Tai reiškia, kad nei nusikalstamų veikų padarymo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu dėl psichikos sutrikimo nesuprato ir nesupranta savo veiksmų esmės, negalėjo ir negali jų valdyti.
Tačiau ekspertų verdiktas kategoriškas – kaltinamasis pavojingas visuomenei. Rekomenduojama skirti stacionarinį stebėjimą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Teismo sprendimu kaltinamajam ir buvo skirtas stacionarinis stebėjimas.
Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad kaltinamasis nėra gydytojų detaliai ištirtas dėl jo ligos, nes niekada nėra gydęsis stacionare. Be to, kaltinamojo artimieji paaiškino, kad jis nesutikdavo gydytis, todėl tiksli ligos diagnozė niekada nebuvo nustatyta. Nebuvo jokių objektyvių duomenų, kad jis reguliariai vartoja vaistus, juolab kad pasisakė nusiteikęs prieš juos. Jis aiškino negeriantis vaistų, nes juose yra alkoholio.
Individuali pagalba
Ši byla toli gražu ne vienintelė, kai teisminio nagrinėjimo metu pripažįstama, kad nusikaltimą padaręs asmuo yra nepakaltinamas dėl psichikos ligos. Neretai paaiškėja, kad teisiamasis sirgo, tačiau nesigydė. Ne vienintelis atvejis, kai psichikos liga sergantys žmonės kelia rimtų rūpesčių bendruomenei, tačiau priversti gydytis be jų pačių noro ir sutikimo niekas negali.
Pagalba skirsis pagal tai, ko konkrečiam pacientui reikia.
Tačiau netolimoje ateityje laukia pokyčių. Sveikatos apsaugoms ministerija (SAM) skelbė, kad 3,6 mln. eurų ES lėšų bus skirta šalyje steigti devyniolika mobiliųjų komandų gydyti psichikos ir elgesio turinčius žmones bendruomenėje.
„Vyksta projektų, skirtų infrastruktūrai, įgyvendinimas ir vertinimas. Projektų pabaiga nevienoda, priklausomai nuo infrastruktūros darbų apimties. Mobiliosios komandos steigiamos devyniolikoje įstaigų, vienos jų pilnos apimties (dešimt etatų, 200 pacientų) kitos – pusinės (penki etatai, 100 pacientų). Viena komanda steigiama 200 tūkst. gyventojų aprėpčiai. Planuojama, kad pirmos komandos startuos metų pabaigoje Vilniaus mieste. Iš viso komandos aptarnaus apie 2 700 pacientų“, – sakė SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Marija Oleškevičienė.
Paslaugos bus teikiamos sunkių psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims su žemu funkcionavimo lygiu, esant gydytojo psichiatro siuntimui ir asmens sutikimui. Pagalba teikiama trimis būdais – atvykstant pas pacientą, jam atvykus į įstaigą arba nuotoliu.
„Komandos nariai dirbs dviems režimais – įprastu ir intensyviu. Įprastu – prižiūrės pacientus teikdamos individualius poreikius atitinkančią pagalbą pagal sudaryta Gydymo ir pagalbos planą. Pagalba skirsis pagal tai, ko konkrečiam pacientui reikia. Vienam užtektų vaistų vartojimo priežiūros, kitam – ir savipriežiūros įgūdžių lavinimo, socialinės pagalbos ir pan. Intensyvaus režimo paslaugos teikiamos ištikus krizei ar paūmėjimui – pagalba intensyvinama, kol būklė stabilizuojasi“, – teigė M. Oleškevičienė.
Vienintelė pagalba
Ar tokia paslauga pasieks, pavyzdžiui, Radviliškio apylinkių bendruomenę? „Radviliškio rajone ne, bet komandos steigiamos apskričių centrų savivaldybėse ir aptarnauja pacientus iš visos apskrities“, – informavo SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja.
Tačiau nuraminti Radviliškio bendruomenę vargu ar pavyks.
Pagal pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 14 straipsnį, pacientui nuo šešiolikos metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jo sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus, kai pacientas negali savo valios išreikšti pats. Išimtis – priverstinės hospitalizacijos taikymas pagal įstatymo 12 str. 1 dalį – kai yra grėsmė sau ar aplinkiniam, ar turtui.
Pagal psichikos sveikatos priežiūros įstatymą, jeigu iš paciento elgesio ar kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ar turtui, pacientas gali būti priverstinai hospitalizuojamas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Dėl priverstinės hospitalizacijos pratęsimo gydančioji įstaiga, kurioje priverstinai hospitalizuotas ir gydomas asmuo, kreipiasi į teismą, kuris gydymą prireikus pratęsia.
Pasak M. Oleškevičienės, priverstinė hospitalizacija sudaro tik 4 proc. visų atvejų: „Pagal diagnozes dominuoja psichozinio registro sutrikimai (daugiau kaip pusė atvejų), organiniai psichikos sutrikimai ir priklausomybės. Kaimynai ar ligonio artimieji, pastebėję padidėjusią psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio žmogaus agresiją, kai yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ar turtui turėtų kreiptis 112.“
Naujausi komentarai