Aktoriaus Egidijaus Stanciko namuose dauguma baldų gyvena antrą gyvenimą
Šis stalas seniai turėjo būti sudegusi malka, o dabar jis - žmonių susibūrimo vieta ir netgi namų įprasminimo priežastis, - rodo Kauno valstybinio dramos teatro aktorius Egidijus Stancikas didelį pailgą stalą, apstatytą aštuoniais mediniais krėslais. Senamiestyje gyvenantis teatralas nedvejodamas teigia, kad šis 20 amžiaus pradžios baldas paskatino jį iš esmės pertvarkyti namus ir pasirinkti senovinį stilių.
Norėtų ir modernaus interjero
Tiek nuopelnų aktoriaus akyse užsitarnavęs stalas stovėjo jo draugo tėvų namuose Jurbarko krašte. Šie žmonės galvojo, kad senas baldas dar gali pasitarnauti nebent kaip malka.
Man pagailo tokio gražaus stalo ir parsivežiau. Jis pagamintas visiškai be vinių - tik su mediniais kaiščiais. Tik niekaip negalėjau jo pritaikyti savo bute, jam stigo erdvės, bet nė už ką nenorėjau jo atsisakyti. Tada vaizduotėje pradėjau griauti sienas ir supratau, kad tai yra išeitis, - pasakoja Egidijus.
Gausioje šeimoje augęs 41 metų vyras prisipažįsta, kad didelis stalas jam nuo vaikystės buvo šeimos susėdimo, pasidžiaugimo, pasitarimų vieta. Tokios vietos ir man labai norėjosi savo namuose. Jei ne šis stalas, E.Stanciko namuose, ko gero, karaliautų modernūs šiuolaikiniai baldai.
Turėdamas pirmąjį senovinį baldą aktorius pradėjo ieškoti daiktų, kurie prie jo derėtų. Vienur pamačiau vieną, kitur - kitą. Kai ką nupirkau, kai ką žmonės patys bruko. Kai viską restauravau, sudėliojau, draugai, pamatę savo daiktus, vos juos atpažino, - didžiuojasi Egidijus.
Didįjį stalą, kuris atvirą erdvę skaido į virtuvę ir prieškambarį, supa aštuoni mediniai krėslai, jų pasėstės aptrauktos natūralia oda. Buto šeimininko žiniomis, jie gaminti Kaune, net oda išlikusi nuo prieškario laikų.
Daiktai patys atranda sau vietą
Prieš dvejus metus aktoriui nutarus pertvarkyti būstą, buvo išgriauta ne viena ir ne dvi pertvarinės sienos. Šiuo sprendimu buto šeimininkas labai patenkintas. Anksčiau šiame bute, pasak E.Stanciko, buvo landžiojama po mažus kambarėlius. 85 kvadratinių metrų ploto butas šiuo metu susideda iš vienos bendros erdvės, sujungiančios prieškambarį, virtuvę bei svetainę, taip pat miegamojo ir vonios kambario.
Remonto darbai truko keturis mėnesius ir kainavo apie 100 tūkst. litų. Senų baldų restauracija atsiėjo pigiai, nes prie jų dirbo teatro žmonės ir nesistengė padaryti juos muziejiniais eksponatais. Man buvo svarbu, kad baldai būtų funkcionalūs, - sako teatralas.
Svetainės centre stūkso didelė, tamsiai dažyta skrynia, apipiešta lietuvių liaudies ornamentais. Ant jos taip pat užrašyti gamybos metai - 1866. Lygiai po šimto metų gimiau aš. Ši žemaitiška skrynia - giminės palikimas, - pasakoja šeimininkas. Šis tradicinis lietuvių senovinis baldas aktoriui atstoja stalą, o viduje laiko patalynę bei mažiau naudojamus daiktus.
Tarp naujai atgimusių daiktų - ir pianinas. Aš pats, deja, nemoku groti. Bet jo skleidžiama muzika skamba labai dažnai. Turiu daug muzikalių draugų, kartais čia netgi vyksta repeticijos koncertams, - šypsosi buto šeimininkas.
Jo namuose neretai vyksta vakarėliai, neapsieinantys be gurmaniško maisto, vyno, specialiai tam vakarui skirtos muzikos. Kartą aktoriaus namuose yra vakaroję apie tris dešimtis žmonių. Jiems visiems, pasak Egidijaus, vietos užteko.
Senus daiktus E.Stancikas vis dar renka. Neseniai išgirdo iš pažįstamo, kad viename kaime senų namų palėpėse jis rastų ne vieną seną skrynią. Aktorius neslepia, kad jam iš karto užvirė kraujas lėkti ten, galbūt jis taip ir padarys. Be to, jis dar ieško kokio nors seno raižyto rašomojo stalo.
Rado griuvėsius
Namas, kurio antrajame aukšte prieš 10 metų apsigyveno E.Stancikas, statytas 19 ir 20 amžių sandūroje. Šį būstą suteikė savivaldybė su sąlyga, kad jis bei kiti naujakuriai savo asmeninėmis lėšomis restauruos jį.
Kai pirmą kartą jis įžengė į apleistą ir apgriuvusį senamiesčio namą 1994 metais, netikėjo, kad kada nors jame sukurs jaukų būstą. Atsisėdęs ant plytų krūvos užsirūkiau ir pagalvojau: Šioje erdvėje bus gera gyventi, - prisimena Egidijus.
Pradėjus tvarkyti statinį, iš jo vidaus išvežtos aštuonios priekabos šiukšlių.
Turėjau namų dvasios pajautą ir kurdamas juos labai norėjau ją išsaugoti. Rodos, tai pavyko, - nesikuklina namų šeimininkas. Dabartinėmis kainomis savo buto jis niekaip neįpirktų.
Net ir tada, kai perėmė gyvenamąsias patalpas iš savivaldybės, pinigų remontui stigo. Ilgą laiką buto sienos buvo apkaltos medinėmis dailylentėmis - tai darė Egidijaus tėvas. Kai medžio spalva nusibodo, aktorius nudažė sienas baltais dažais.
Atrodė labai įdomiai. Šią spalvą pasirinkau pasitaręs su kaimynystėje dirbančiu architektu. Svečiai aikčiodavo: Ką tu padarei, sugadinai medį! O man kasdien matyti medį buvo įgrisę, jaučiausi lyg kokioje sodyboje, - teisinasi teatralas.
Priglaudžia pamestinukus
E.Stanciko namų interjero projektą sukūrė jo bičiulis architektas Mantas Rašimas. Tiesa, yra ir paties šeimininko indėlio. Pavyzdžiui, architektas buvo sumanęs padaryti nišą, sustatyti joje gražius daiktus ir apšviesti.
Tik pamatęs tą nišą pagalvojau, kad tai bus ideali vieta knygoms. Kai padarėm, architektas pripažino, kad tai geniali idėja, - šypsosi Egidijus.
Greta šios knygų lentynos ant grindų guli senas, susmukęs odinis portfelis. Jį aktorius parsivežė iš Hamburgo - atsitiktinai pamatė išmestą.
Man labai jo pagailo ir jis grįžo su manimi į Lietuvą. Tas pats nutiko su šiuo kryžiumi, - rodo Egidijus į Nukryžiuotąjį, kabantį prie lauko durų ir tęsia: Jį radau Bostone, išmestą kaip šiukšlę. Labai suskaudo širdį ir pasakiau: Jeigu tu nebereikalingas Amerikoje, tada važiuojam į Lietuvą. Dabar jis mane išlydi ir pasitinka, - šypsosi vyras.
Buto šeimininkas su nostalgija prisimena senąją virtuvę. Pasak Egidijaus, ji buvo įrengta moderniai, bet kartu atrodė tarsi teatro scena. Tokį įspūdį jam darė specialus apšvietimas, didelis baro stalas su išvažiuojamosiomis lentynomis.
Tai buvo švenčiausia namų vieta, visi svečiai mėgdavo sėdėti būtent čia. Išlikti virtuvė negalėjo - nebūtų derėjusi prie naujojo stiliaus, - apgailestauja teatralas.
Beje, Egidijui niekada netenka raudonuoti prieš svečius dėl neplautų indų. Jis jų nepalieka net nakčiai. Galiu būti net išgėręs, neturėti jėgų, bet negaliu nueiti miegoti nepadaręs šio darbo. Jei palikčiau stalą nesutvarkytą, rytą atsikėlus turbūt prasidėtų pagirios, - tikino jis.
Nepaisant širdžiai mielo buto, E.Stancikas pasvajoja ir apie namą. Mat jam niekada neteko gyventi dideliame daugiabutyje, išskyrus bendrabutį, besimokant Lietuvos muzikos akademijoje. Jo tėvai turi namą ir žemės aplinkui, taigi Egidijus augo po kojomis jausdamas žolę.
Man reikalingas savas kiemas. Čia, senamiestyje, taip pat jį turiu, jaučiu privatumą. Tačiau perspektyvoje, kaip ir kiekvienas lietuvis, norėčiau turėti pėdą žalios žolytės, mažą terasą su vaizdu, kurioje būtų galima išgerti rytinę kavą arba vakarinę vyno taurę su paukščių čiulbesiu. Turiu sodybą Marcinkonyse, bet dėl didelio atstumo nedažnai galiu į ją nuvažiuoti, - sako Egidijus.
Naujausi komentarai