Priemiesčio namui skandinaviško stiliaus interjerą kūrusi interjero dizainerė įsitikinusi, jog aprengti būstą jaukiu kasdieniu apdaru gali būti sunkiau, nei įgyvendinti įmantrius sprendimus.

Priimtinas daugeliui

"Ne veltui sakoma, jog genialumas – paprastume. Būtent pastaroji ypatybė yra esminis skandinaviško stiliaus išskirtinumas. Tačiau pasirodo, jog sukurti tą paprastumą ir yra sunkiausia. Skandinaviškas interjeras – tarsi kasdienis drabužis, su kuriuo jautiesi jaukiai, maloniai, nors jis galbūt ir nėra itin reprezentacinis", – vaizdžiai lygino dizainerė Loreta Tallat-Kelpšienė.

Pasak pašnekovės, įprasta manyti, jog Šiaurės šalyse užgimęs stilius bene labiausiai priimtinas tiems, kam per 30.

"Paprastai vyresni nei 40 metų žmonės ima linkti į klasiką. Žinoma, tai nėra taisyklė be išimties – skandinaviško tipo interjeras gali būti priimtinas ir vyresniems žmonėms", – teigė Loreta.

Veikiausiai patraukliausios tokio interjero ypatybės – nedidelės sąnaudos ir tai, jog jį ganėtinai lengva transformuoti. "O juk mes visi prabėgus tam tikram laiko tarpui norime keistis", – šypsojosi dizainerė.

Prie baltų sienų tiks įvairios estetinės detalės, kurias ilgainiui lengva pakeisti ir taip kurti vis kitokį aplinkos veidą. O pabodus baltai, sienas galima perdažyti kita spalva ar norimoje vietoje užklijuoti vieną kitą akcentą suteikiančią tapeto juostą – tik dalį galimybių pavardijo pašnekovė.

Kaip teigė L.Tallat-Kelpšienė, nors kuriant skandinaviško tipo interjerą galima išsiversti su nedideliu biudžetu, didžiulis dėmesys kreipiamas į tai, kad būtų naudojama kuo daugiau natūralių medžiagų.

Gelda tapo paveikslu

L.Tallat-Kelpšienė prisiminė, jog jauna užsakovų pora pateikė vos keletą pageidavimų – namuose turi būti šviesu ir jauku, be prabangių įmantrybių. Galiausiai skandinavišką būsto stilių kūrėjai padiktavo ir į ekonominę klasę orientuotas biudžetas.

Apie 140 kv. m ploto blokuotame name didžiausias dėmesys teko svetainei. Šiaurietiškam stiliui būdingi balti ir šviesūs pasteliniai tonai šią erdvę optiškai kiek didina, o tamsios natūralaus medžio grindys ir juoda krosnelė spalvinėje paletėje tapo bene ryškiausiais kontrastiniais akcentais.

"Skandinaviško tipo interjeruose retai kada pasitaiko židinių. Krosnelės gerokai pigesnės, be to, ekonomiškesnės (reikia mažiau malkų). Šiame būste ketinome statyti baltą emaliuotą krosnelę, tačiau pasirodė, kad ji už juodą brangesnė beveik 3000 litų. Galiausiai, manau, neapsirikome – išėjo netikėtai žavus akcentas", – šypsojosi kūrėja.

Atskirą savo istoriją turi ir originalus svetainę puošiantis paveikslas, tiksliau, kompozicija, sukurta iš geldos. Pirma tarnavusi kaip stalas, vėliau – kaip knygų lentyna, taip pat – malkų dėklas, ji galiausiai buvo transformuota į įdomią dekoratyvinę detalę.

Daiktai gali "vaikščioti"

Loreta prisipažino nemėgstanti naudotų, iš antikvariato ar sendaikčių turgaus atkeliavusių daiktų, kurie turi nežinia kokią aurą. "Tačiau ši gelda buvo skalaujama vandens, tad, manau, negalėjo savyje kaupti blogos energijos", – svarstė dizainerė.

Akyli svečiai neliks nepastebėję ir netikėtai panaudotos senovinės mėsos malimo mašinėlės. Prie palangės pritvirtintas įrenginys tarnauja kaip ritininių užuolaidų nuleidimo ir pakėlimo mechanizmas.

Santūriai erdvei žavesio ir minkštumo neabejotinai suteikia įvairios pintos detalės, popieriniai šviestuvai ir purios pagalvėlės.

L.Tallat-Kelpšienės teigimu, erdvės transformacijos galimybės čia beribės, interjero detales galima dėlioti it konstruktoriaus kaladėles.

"Net baldai susideda iš kelių dalių, juos galima pasukti ir vienaip, ir kitaip. Visur buvo numatyta, kaip pakeisti vaizdą, kai atsibosta viena ar kita kompozicija. Daiktai nepririšti prie erdvės, išskyrus, žinoma, virtuvės baldų komplektą. Tai ypač aktualu vaikų kambaryje – čia naudojami tik tokie akcentą suteikiantys daiktai, kurių galima lengvai atsisakyti, pakeisti kitais – užuolaidos, baldų apmušalai, pagalvės, kilimėliai", – vardijo pašnekovė.