Sovietmečio architektūra bene labiausiai niekinta ir be gailesčio naikinta, bet jos likučių dar yra. Šie statiniai jau tampa įdomūs, ypač jaunajai kartai. Ekskursija, pristatanti sovietinį Kauną, sulaukė didelio susidomėjimo.

Maistas irgi iš anų laikų

Miestai yra tarsi yra gyvos ekspozicijos, kiekvienas pastatas yra įdomus tam tikros epochos liudininkas. Tereikia stabtelėti prie namo ir pažinti ne tik jo išorę, bet ir turinį. Tai ir daroma per architektūrines ekskursijas. Nemokamos architektūrinės ekskursijos itin populiarios.

Kaune ir kituose Lietuvos miestuose nemokamų ekskursijų ciklą ne pirmus metus organizuoja viešoji įstaiga „Architektūros fondas“, projektą finansuoja Kultūros rėmimo fondas. Susipažinti su sovietmečio architektūros raida – nuo socrealizmo iki postmodernizmo, savomis akimis pamatyti išlikusius pavyzdžius, rudenišką laisvadienį pakvietė architektūrologas Vaidas Petrulis ir VDU menotyros magistrantas Kastytis Rudokas.

Apribotas ekskursijos dalyvių sąrašas netruko užsipildyti. Absoliuti dauguma ekskursijos dalyvių – jaunimas, kuriam sovietinis laikotarpis ne tik nepažįstamas, bet atrodo mistiškas.

„Sovietmetis jiems įdomus kaip reiškinys, nors didelio patrauklumo šio laikotarpio architektūrai dar nesijaučia, išskyrus kai kuriuos atskirus pastatus“, – pripažino V.Petrulis. Kita vertus, ekskursijoje dalyvavo nemažai studijuojančiųjų architektūrą, grupelė studentų atvyko iš Vilniaus, tad jiems pažintis su šiais statiniais, mano V.Petrulis, buvo įdomi ir vertinga.

Kelios dešimtys žmonių apie keturias valandas apžiūrinėjo sovietmečio palikimą, o pasistiprino reliktinėje Laisvės alėjos vietoje – „Spurginėje“, beveik nepakitusioje nuo sovietinių laikų.

Norėjo būti originalūs

V.Petrulis pasivaikščiojimą po Kauno centrą pataria pradėti nuo Geležinkelio stoties. Tai vienas pirmųjų Kauno pokario statinių. Jame dar galima aptikti vieną kitą stalinistinio stiliaus ženklą. Panašios stilistikos pavyzdžių, pasak jo, galima pamatyti ir kituose maršruto objektuose: dabartiniame Kauno dramos teatre, gyvenamuosiuose namuose Laisvės al. 81, Laisvės al. 100, „Pergalės“ fabriko gyvenamųjų namų komplekse ir kitur.

XX a. šeštajame dešimtmetyje šalyje vykstant staigioms bei radikalioms politinėms permainoms, į Sovietų Sąjungą įsiveržė Vakaruose tuo metu jau beišsikvėpiąs tarptautinis modernizmas, pakeitęs socrealizmą. Šalia geležinkelio stoties pastatytas kino teatras „Planeta“, viešbutis „Baltija“, buitinių prekių parduotuvė „Buitis“ ir keletas kitų statinių, V.Petrulio žodžiais, byloja apie architektūrinės minties originalumo paieškas prisitaikant prie skurdžių industrializuoto modernizmo medžiaginių ir technologinių galimybių.

„Architektūrinių priemonių arsenalas kiek prasiplėtė vėlyvuoju sovietmečiu. Tokie objektai kaip postmodernistinė M.Žilinsko dailės galerija, nebeišlikęs “Merkurijus„ ar kuklaus mastelio, tačiau dekoratyvumo prisodrinta “Vilties„ vaistinė supažindina su originalesne bei individualesne sovietinio architektūros palikimo dalimi“, – pasakojo architektūrologas.

Tiesa, ne visų vėlyvojo sovietmečio statinių likimas susiklostė palankiai. Naujamiestyje iki šiol stūkso dėl finansavimo stokos neužbaigti du milžiniški gelžbetoniniai objektai, turėję tapti viešbučiais.

Blokiniai kvartalai – užsieniečiams

„Negali sakyti, kad visi to laikotarpio pastatai nevertingi. Pavyzdžiui, M.Žilinsko dailės galerijos, Dramos teatro ir kai kurių kitų pastatų architektūra yra įdomi, aš tikrai norėčiau, kad jie būtų išsaugoti“, – tvirtino V.Petrulis.

Per ekskursiją kilo ne viena diskusija, kad ir dėl nugriautos universalinės parduotuvės „Merkurijus“. Tiesa, prie bendros nuomonės, kad derėjo šį pastatą išsaugoti, neprieita.

Dauguma per ekskursiją apžiūrėtų pastatų neseniai yra įtraukti į saugomą teritoriją – Naujamiestį. Ar sovietiniu laikotarpiu statyti čia esantys pastatai bus saugomi, pasak V.Petrulio, paaiškės nustatant vertingąsias Naujamiesčio savybes.

Įdomių sovietinių pastatų yra ne vien miesto centre. Pavyzdžiui, KTU studentų miestelis, LŽŪU pastatai bei kiti objektai yra verti ekskursantų dėmesio. Seniausi gyvenamieji mikrorajonai – masinės statybos produktai, neabejoja V.Petrulis, būtų įdomūs net ir užsienio turistams, kurie nėra to matę.

Renginių, supažindinančių su Kauno architektūra, tikėtina, bus ir daugiau. Juos organizuoti galbūt imsis ne tik Architektūros fondas, bet ir Architektūros bei urbanistikos tyrimų centras, veikiantis prie KTU Architektūros ir statybos instituto.

Ekskursijos „Sovietinė Kauno Naujamiesčio architektūra“ maršrutas

1. Kauno geležinkelio stotis, M.K.Čiurlionio g. 16.

2. Stomatologijos poliklinika, Vytauto pr. 14.

3. Parduotuvė „Buitis“ (dabar „Verslo centras“), Vytauto pr. 32.

4. Gyvenamasis namas darbininkams, Griunvaldo g. 8.

5. Viešbutis „Baltija“ (dabar VDU bendrabutis), Vytauto pr. 71.

6. M.Žilinsko dailės galerija, Nepriklausomybės a. 12.

7. Laisvės alėjos rekonstrukcija.

8. Viešbutis „Britanika“ (neužbaigtas), Kęstučio g. 26.

9. Viešbutis „Respublika“ (neužbaigtas), Karaliaus Mindaugo pr. 38.

10. Tiltas į Nemuno salą, S.Daukanto g.

11. Fabriko „Pergalė“ gyvenamasis kvartalas, Karaliaus Mindaugo pr.

12. Universalinė parduotuvė „Merkurijus“, Laisvės al. 60.

13. Jaunojo žiūrovo teatras (dabar KVADT), Laisvės al. 71.

14. Gyvenamasis namas su knygyno patalpomis, Laisvės al. 81.

15. T.Ivanausko Zoologijos muziejus, Laisvės al. 106.

16. Vienybės aikštė (buvusi J.Janonio aikštė).

17. Politinio švietimo namai (dabar VDU rūmai).

18. Daugiabučiai gyvenamieji namai, A.Mickevičiaus g. 56 ir 58.

19. Kauno paveikslų galerija, K.Donelaičio g. 16.