Sparnuočiams taip pat reikia namelių

Galima pagaminti patogų valyti bei paukščiams perėti inkilą, kuriame būtų saugu lizdeliui

Lietuvoje populiariausi lentiniai inkilai. Jų galima nusipirkti prekybos centruose, tačiau ne kiekvienas gali mokėti apvalią sumelę už nedidelį inkilą. Tad verta pasidomėti, kaip pasigaminti sparnuočiams būstą namuose.

Dugnas turi būti įleidžiamas

Lietuvos ornitologai kasmet paskutinį kovo dešimtadienį organizuoja Paukščių dienas, kviesdami sutikti grįžtančius sparnuočius, įrengti jiems būstus. Beje, tokias šventes Lietuvoje pradėta organizuoti praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje. Buvo pasirenkamas laikas, kuris sutapdavo su Gandro diena. Šventės metu žmonės eidavo vieni pas kitus į svečius, vaišindavosi, žaisdavo, keldavo namuose pagamintus inkilus ir gandralizdžius.

“Inkilų gamybai labiausiai tinka 1,5-2,5 cm storio sausos neobliuotos lentos. Stogeliui reiktų storesnės lentos, kad greit nesupūtų. Stogelio kraštai gali išsikišti 2-3 cm į šonus ir 4-6 cm į priekį. Neverta daryti stogo su nuolydžiu ar dvišlaitį. Itin svarbu dugną ne prikalti iš inkilo apačios, o įleisti į jo vidų, kad greit nesupūtų”, - kalbėjo ornitologas Ričardas Patapavičius.

Apsauga nuo priešų

Mažesnius inkilus (zylinius) patariama padaryti atidaromus, kad būtų galima juos išvalyti. Tam tikslui pakaktų trimis vinimis ne iki galo prikalti inkilo stogelį - jį bus lengva pasukti ar net nuimti. Galima stogelį ar sienelę pritvirtinti ant vyrių su kabliuku arba padaryti išimamą vieną inkilo sienelę - išvalyti inkilą bus dar lengviau.

Ornitologo siūlomas zylėms, margasparnėms musinukėms, žvirbliams ir kitiems mažiems sparnuočiams inkilas yra saugus, nes šio būsto viduje esantis paukščių lizdas yra nepasiekiamas katėms, kiaunėms, voverėms, geniams ir varniniams paukščiams. Po 6 cm išsikišusiu stogeliu prikalama pora lentelių, išgręžiama ar išpjaunama 2,8-3,5 cm skersmens landa. Prikaltų lentelių ir priekinės sienelės storis, kartu jas sudėjus, turėtų sudaryti apie 5-6 cm - toks bus ir landos į inkilą ilgis. Būtent tai ir neleidžia paukštelių priešams pasiekti inkilo viduje esančio lizdelio. Be to, tokią storą sienelę neprakals geniai. Jei vis vien abejojate paukštelių saugumu dėl didžiųjų genių agresyvumo, landą apkalkite skarda.

Kaip iškelti inkilą

Inkilus medžiuose reikia tvirtinti taip, kad paukščiai galėtų laisvai prie jų priskristi. Anot ornitologo, dauguma paukščių, išskyrus varnėnus, nemėgsta tos pačios rūšies sparnuočių kaimynystės, todėl vienodo tipo inkilų nereikia kelti greta vienas kito. Beje, varnėnams galima kelti net kelis inkilus tame pačiame medyje.

Smulkiems paukščiams inkilai keliami kas 30-50 metrų. Svarbu inkilą pritvirtinti taip, kad jo nesiūbuotų vėjas. Inkilai tvirtinami kabliu prie medžio šakos, pririšami, prikalami. Landa turi būti nukreipta į pietus arba į pietvakarius. Geriausias metas inkilams kelti yra ruduo (paukšteliai juose galės ir žiemoti), tačiau dauguma žmonių inkilus įpratę kelti kovą.

Būtina valyti kasmet

Senus inkilus, išskyrus varnėnų, reikia kasmet valyti, nes, esant senajam lizdui, paukštukai juose perėti vengia. Be to, nevalytuose inkiluose gali būti išlikusių parazitų, lieka mažai vietos perėti.

Jei neišvalėme mažųjų paukščių inkilų rugsėjį - spalį, skubėkime tai padaryti dabar. Kruopščiai išvalykime ne tik inkilo dugną, bet ir sieneles.

Anot R.Patapavičiaus, reikia įsidėmėti, kad kiaunės lengvai išplėšia inkilus, kurių anga didesnė nei 6 cm. Didesnių paukščių inkilus būtina apsaugoti, įrengiant specialią apsaugą ant medžio kamieno (pavyzdžiui, apjuosiant jį 90 cm pločio skardos juosta). Be to, dideli inkilai (pavyzdžiui, varnėnams) keliami į atokiai vienas nuo kito augančius medžius, kad kiaunės ar voverės negalėtų peršokti iš vieno medžio į kitą. Atstumas tarp medžių lajų neturėtų būti mažesnis nei 5 metrai.

Plėšrūnai nepateks į inkilą ir tuo atveju, jei iškart po landa bus prikalta stora lentelė per visą inkilo plotį - atsiradęs inkilo “prieangis” netrukdo mažiems paukšteliams, o lizdelis tampa neprieinamas katėms ir kiaunėms nei nuo stogelio, nei nuo apačios.

Gamtos mylėtojo pastebėjimai

Kaunietis Matas Ankudavičius pastebi, kad nedera medį apjuosti skardos juosta, kurios neįveikia katės. Mat kamieno žievė po tokia apsaugine juosta sudrėksta ir ten apsigyvena visokie kenkėjai. Netinka gaminti pakabinamą ant kablio inkilą, nes vėjuotą dieną toks paukščių būstas judės, o jo gyventojai išskris išsigandę. Gamtos mylėtojas įsitikinęs, kad reikia padaryti atidaromą su lankstais ir kabliu ne šoninę inkilo sienelę, o dugną. Jį atidarius, visą inkilo turinį lengva surinkti į maišą ar kibirą. Be to, P.Ankudavičius yra pastebėjęs, kad bukučiai patys valo senus inkilus.

Gamtos mylėtojas teigia, kad inkilams gaminti tinka visokios lentos: ir obliuotos, ir lakuotos, ir neobliuotos, ir dažytos. Jis įsitikinęs, kad inkilo stogelis (jį reiktų apkalti skarda) turi būti išsikišęs porą centimetrų išsikišęs virš galinės sienelės, kad ja netekėtų lietaus vanduo. Prie galinės sienelės reikia prikalti panašaus storio, kiek išsikišęs stogelis, atramą, kuri tvirtinama prie medžio kamieno. Inkilą prie kamieno galima pririšti gumos juostomis.