Beliko mėnuo, kai analoginę televiziją Lietuvoje pakeis skaitmeninė. Žmonės drąsinami, kad, įsigijus specialų priedėlį, vaizdas televizoriuje nedings. Realybėje daugiau galvos skausmo sukelia antena, nuo kurios priklauso vaizdo kokybė.

Konsultantų telefonai kaista

Tie, kas patenkinti kabeline ar palydovine televizija, nesuka sau galvos dėl spalio 29-osios, kai nebeliks analoginės televizijos. Vis dėlto maždaug penktadalis gyventojų jau sukruto reaguodami į raginimus įsigyti reikiamą įrangą. Daugelis tokių gyventojų yra vyresnio amžiaus, šiuolaikinės technologijos jiems sunkiai suprantamos.

Artėjant televizijos perversmui, nuo žmonių skambučių kaista konsultantų telefonai, o klausimai būna ir patys primityviausi: ko reikia, kad ir po spalio 29-osios matyčiau televiziją?

„Būna, kad žmonės turi ir priedėlį, ir anteną, bet kokybiško vaizdo televizorius nerodo. Dažniausiai jie būna kažko nesureguliavę, nenustatę arba nemato dėl signalo trūkumų. Tarkim, jie galvoja, kad matys 12 kanalų, bet pagal gyvenamąją vietą tai kol kas neįmanoma. Dar skambina žmonės ir sako nematantys kokybiškai, kai blogas oras“, – pasakojo pavardės nenorėjusi sakyti Jurgita, konsultuojanti gyventojus Susisiekimo ministerijos skelbiama nemokama telefono linija.

Pasak konsultantės, prastą vaizdo kokybę gali nulemti įvairūs trikdžiai, pavyzdžiui, vandenį praleidžiantys antenos kabeliai – jie turi būti gerai izoliuoti. Vis dėlto kiekvienoje situacijoje problema ir jos sprendimo būdas gali būti individualus.

Vaizdas tapo prastas

Kaunietė Regina nusipirko apie 100 litų kainuojantį priedėlį, kurį žada jungti prie seno televizoriaus. Šį televizorių pensininkė ketina žiūrėti vasaromis kolektyviniame sode, o nuolatiniams namams pirko naują televizorių, kuris yra su skaitmeniniu imtuvu. Deja, iškart pasidžiaugti skaitmeniniu keliu perduodamu vaizdu jai nepavyko.

Lig šiol pensininkė naudojosi kambarine antena su stiprintuvu ir matė pagrindinius lietuviškų televizijų kanalus. Prijungus šią anteną tiek prie naujojo, tiek prie senojo televizoriaus, patobulinto priedėliu, skaitmeninis vaizdas nė iš tolo neprilygo tam, kurį rodo analoginė televizija – vos ne vos buvo įmanoma kažką įžiūrėti.

Paskambinusi telefonu 8 800 00 150, kuriuo nemokamai teikiama informacija apie perėjimą prie skaitmeninės televizijos, moteriai buvo siūloma susireguliuoti televizorių. Ji taip pat išgirdo nuspėjamą problemą – kambarinė antena greičiausiai yra per silpna, todėl reikia kitos antenos, įrengtos lauke. Kaunietė sužinojo, kad matomų kanalų skaičius ir kokybė labai priklauso nuo vietos, kur yra antena. Ir dar: būna įvairių kliūčių – signalą užstojančių kalnų, namų, medžių.

Įmanoma išsikviesti žinovą

Daugiabutyje gyvenanti pensininkė netruko suvokti, kad pačiai nepavyks susigaudyti, kokią anteną pirkti. Be to, reikės ieškoti, kas ją pritvirtins prie namo sienos ar balkono, kas nuties laidą pro langą, kabelis juk nekabės ore – reikės jį kažkur paslėpti. Norint matyti kuo daugiau kanalų, reikia įrangą sureguliuoti – atitinkamai nukreipti anteną, nustatyti televizorių.

Tad specialistai telefonu moteriai pasiūlė geriausią išeitį: ieškoti žinovo, kuris visa tai atliks. Žinoma, paprašius tokios paslaugos nepažįstamo asmens, teks atsiskaityti. Kai kas internete siūlosi padėti įdiegti skaitmeninę televiziją už 200 litų. Be abejo, į šią kainą neįeina reikalinga įranga.

Kita vertus, egzistuoja dar vienas telefono numeris, kuriuo gyventojai gali gauti ne vien žodinę pagalbą. Išskirtiniais atvejais – specialistas atvyks į namus ir už tai nereikės nieko mokėti. Taip gyventojams žada gelbėti Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) darbuotojai – jiems galima skambinti iki spalio 30 d. Kaune telefonu 334 114.

„Jei nepavyksta pakonsultuoti telefonu, mūsų specialistai gali atvažiuoti, tačiau tik darbo dienomis, darbo valandomis. Specialistai neprijungia įrangos, bet gali padėti išspręsti iškilusias problemas, dėl kurių nepavyksta išgauti kokybiško vaizdo. Pavyzdžiui, pamatuoti signalo lygį toje vietoje, nustatyti, į kurią pusę reikia kreipti anteną. Paslauga yra nemokama“, – patikino RRT atstovė spaudai Rasa Karalienė.

Pirkti su galimybe grąžinti

RRT Radijo ir televizijos skyriaus vedėjas Kęstutis Budrys akcentavo, kad vaizdas nekokybiškas, matoma mažai kanalų ne dėl televizoriaus ar priedėlio, o būtent dėl antenos. Todėl jis pataria perkant anteną, kaip ir bet ką kitą, prieš tai jomis pasidomėti.

„Nėra vienos formulės, kaip atpažint gerą anteną, jų yra įvairių tipų. Paprastai žmonės perka plačiajuostes lauko antenas. Patarimų, ką pirkti, galima klausti specializuotos parduotuvės darbuotojo, kuris pagal gyvenamąją vietą gali patarti, kas tinka. Vis dėlto pravartu su pardavėju susitarti, kad jei namuose patikrinus anteną ji netinka, ją priimtų atgal“, – patarė K.Budrys.

Pasak jo, vienos universalios antenos, kuri tiktų visose situacijose, visuose šalies regionuose, nėra. „Reikėtų pirkti tik lauko antenas. Kambarinės veiks nebent arti siųstuvų“, – pridūrė pašnekovas. Idealiausia, pasak jo, kai antena yra ant namo stogo, galbūt net pakelta ant strypo. Antena, esanti žemiau kaip 10 metrų nuo žemės, vargiai pagaus kokybišką signalą.

Galima gaudyti atspindžius

RRT specialisto teigimu, antena nebūtinai turi būti nukreipta į signalus siunčiantį bokštą. Ji gali būti atsukta ir į priešingą pusę.

„Nukreipta į kitą pastatą antena gali gaudyti atspindžius. Pagavus atspindį, galbūt būtų galima matyti televiziją, pavyzdžiui, upės slėnyje, nors tai neįmanoma pasitelkiant analoginę televiziją. Niuansų labai daug, reikia daug bandyti ir eksperimentuoti“, – mokė K.Budrys.

Blogiausia, pasak jo, kai antena labai arti užstojama kokio nors pastato, kalno ar didelio medžio, tad reikėtų ieškoti kitos vietos antenai ar bandyti kreipti ją į kitą pusę. „Jei signalas silpnas, atspindį sugauti sunku“, – pridūrė jis. Tokiais atvejais belieka rinktis kabelinę ar palydovinę televiziją.

Pamirštos kolektyvinės antenos

Jei daugiabutyje kiekvieno buto šeimininkai sugalvotų naudotis antžemine skaitmenine televizija ir bemaž prie kiekvieno lango ar balkono atsirastų po anteną, prismaigstytas metalinių įrenginių namo fasadas atrodytų nekaip. Dar sovietmečiu statant daugiabučius apie tai galvota, tad ant stogų buvo įrengtos kolektyvinės antenos, o laidai iki butų nuvesti vidiniais kanalais.

Ten, kur išliko senosios kolektyvinės antenos, jos yra pasenusios, surūdijusios ir nepritaikytos skaitmeniniam signalui priimti. K.Budrio pastebėjimu, reikėtų ne tik naujos antenos, bet ir naujų skirstymo kabelių bei kitos įrangos.

„Idealiausia būtų daugiabutyje iš esmės atnaujinti viską, kas susiję su bendra antena. Neįsivaizduoju, kiek tai kainuotų. Didžiausia problema tikriausiai būtų nutiesti naujus kabelius. Jei antena būtų ant stogo, nereikėtų antenomis apkarstyti fasadų“, – komentavo K.Budrys.

Galbūt atnaujinant kolektyvines antenas iniciatyvos galėtų imtis daugiabučius administruojančios įmonės?

„Antenų Kaune dar neįrengiame. Jeigu gyventojai pageidaus ir teirausis – darbus atliksime. Kol kas nebuvo nė vieno prašymo. Darbų kaina priklauso nuo to, kiek aukštų yra name, kokią įrangą reikia atnaujinti. Preliminari kaina laiptinei 5 aukštų name – 700 litų, devynių aukštų name 1,1 tūkst. litų“, – „Kauno dieną“ informavo bendrovės „Mano būstas LT“ komunikacijos vadovas Vilius Mackonis.

Kai kurie gyventojai renkasi tokią išeitį: individualias antenas įrengia ne prie savo lango ar balkono, bet ant stogo, pavyzdžiui, pritvirtindami ją ant senos kolektyvinės antenos, o laidą nutiesia į butą pro langą ar balkoną.