Mus supantys daiktai, rodos, tėra daiktai. Tačiau jei kasdienis daiktas yra tarsi meno kūrinys – gėrėjimasis juo netgi pranoksta tiesioginę funkciją.

Antai kėdė. Tai baldas, kuris trūks plyš reikalingas daugelio namuose. Nereikia aiškinti, kad kėdė skirta sėdėti, kartais praverčia norint pasilipti.

Daugelis pasakytų, kad jiems visiškai nesvarbu, jog turimas baldas yra vienas iš tūkstančių serijinių gamyklos produktų. Tad kam mokėti keliskart brangiau už kokio nors dizainerio sukurtą baldą? Juk svarbiausia, kad būtų patogu sėdėti. Gamyklose pagamintų kėdžių modelių yra tiek, kad tikrai įmanoma išsirinkti tokią kėdę, kuri derėtų interjere.

Vis dėlto kėdės kojos, pasėstė ir atlošas – sudėtinga lygtis, kurią vis naujai sprendžia daugelis pasaulio dizainerių. Kiekvienas siekia sukurti savąją kėdę, kuri būtų išskirtinė, tarsi asmens parašas. Taip pat ir kitų daiktų dizainas, rodos, jau šimtų kartų kurtas, argi įmanoma išrasti dar kažką nauja? Ar įmanoma nemėgdžioti pirmtakų? Kurį dizainerį, besistengiantį sukurti žmogui išskirtinį reginį ir jausmą, galima vadinti menininku?

Jei ir nėra galimybės savo namuose pūkštelėti ant putlaus sėdmaišio, pasisupti ant spyruoklinio krėslo, pasirangyti ant suoliuko iš lianų, maigyti retro klaviatūrą, bent akimis galima panarstyti pasaulio kūrėjų sumanymus.