Aleksoto šlaituose priešais Senamiestį, tradicinių šlaitinių namelių kaimynystėje, ima rastis modernūs statiniai. Vienas tokių naujokų įsispraudė vos pusantro aro sklype, bet iš jo atsiveria pavydėtinos erdvės.

Automobilis be pastogės

„Reikėjo maksimaliai išnaudoti sklypą ir padaryti taip, kad gyventi name būtų patogu“, – pagrindinę užduotį įvardijo architektas Aidas Kalinauskas, su kolega Andriumi Šova suprojektavęs šiuolaikišką namą ant stataus Nemuno šlaito.

Bendraautoriai atkreipė dėmesį, kad projektuojant tokiame nedideliame sklype, apsuptame kitų namų, reikia įdėti daugiau triūso, nei kuriant paprastą individualų 200 kv. m. namą erdvioje, lygioje vietoje. Kita vertus, projektuoti vos 150 kv. m ploto užimančiame sklype ir dar ant šlaito, kauniečiams buvo labai įdomu.

Architektai neslėpė, kad prieš braižydami eskizus žvalgėsi, kaip tai daro japonai, kurie turėdami mažai laisvos žemės itin išmoningai įspraudžia namus mažyčiuose sklypuose: „Visada stebime, kas projektuojama pasaulyje ir stengiamės geras idėjas pritaikyti Lietuvoje“, – pridūrė A.Kalinauskas.

Dviejuose naujojo namo aukštuose bei cokoliniame aukšte suprojektuota 111 kv. m. bendrojo ploto. Vienai šeimai tokio būsto, įsitikinę autoriai, visiškai pakanka. Tiesa, name nėra garažo – automobilį bus galima statyti prieigose. „Juk žmogui, o ne automobiliui namą statome“, – šmaikštavo architektas A.Kalinauskas.

Sudėtinga buvo ne tik racionaliai suprojektuoti, bet ir statyti. Ne bet koks transportas pajėgus įvažiuoti ir apsisukti siauroje, stačioje gatvelėje. Dar sudėtingiau buvo statyti šlaite, tad tai pareikalavo daug rankų darbo.

Užsakovų nereikėjo įtikinėti

Nedideliame sklype prieš tai stovėjo tarpukariu statytas medinukas, bet jis baigė sukežti. Namelio savininkė – vyresnio amžiaus moteris – atvertė šiuolaikinės architektūros albumą ir parodė architektams, kokios stilistikos būsto ji pageidautų. Senąjį, šiuolaikiškam gyvenimui sunkiai pritaikomą medinuką, kad ir kiek sentimentų jis kėlė, teko nugriauti.

„Labai apsidžiaugėme, kad Lietuvoje yra taip mąstančių vyresnio amžiaus žmonių“, – šypsojosi A.Kalinauskas.

Senasis namelis, stovėdamas ant stataus šlaito, iš gatvės vos matėsi. Į jį gyventojai patekdavo pro mansardą, o pirmasis aukštas, įsitaisęs šlaite, buvo atviras tik iš kiemo pusės. Dabar iš gatvės galima patekti į pagrindines namo patalpas, o šlaite įrengtas cokolinis aukštas. Pastatą supa minimalus kiemelis, tad terasa vidiniame kieme prasitęsiama pusrūsiu – dalis terasos palindusi po namu.

Senojo namelio pamatai buvo išsaugoti, visa kita keitėsi iš esmės.

„Norėjome statyti jį šiek tiek aukštesnį, tačiau nebuvo leista, dabar jis yra 8,5 m. aukščio“, – pasakojo A.Kalinauskas. Apribojimų architektūrinei išraiškai nebuvo.

Kaimynai, kiek girdėjo užsakovai, statinį vertina įvairiai, vieniems patinka, kiti stebisi. „Visame pasaulyje toks modernios architektūros stilius yra priimtinas. Tokių pavyzdžių daug Belgijoje, Nyderlanduose, Japonijoje“, – tvirtino A.Kalinauskas.

Name yra suplanuoti du miegamieji, svetainė, virtuvė, valgomasis, vonios ir tualeto patalpa. Rūsyje galima turėti darbo kambarį, pirtį.

Bus itin ekonomiškas

Karkasinio namo fasado apdailai panaudotos fibrocementinės plokštelės. Ši danga paprastai naudojama stogams, ji tarsi čerpės. Viena plokštelės dalis prisukama, kita – pakabinama ant specialių nerūdijančio plieno kabliukų. Tai ilgaamžiška medžiaga, šeimininkai tikisi, kad metų metus nereikės rūpintis fasado atnaujinimu.

Statybos naujovėmis besidomintys užsakovai neabejoja, kad namas bus itin taupus. Antai jam šiltinti buvo pasirinkta vata, pagaminta iš medienos. „Medžio vata dvigubai ilgiau įšyla, bet ir dukart lėčiau atvėsta. Namas, kadangi juodas, dieną lėtai įkaista, sukaupia šilumą, o naktį lėtai vėsta. Temperatūra patalpose gana stabili“, – pranašumus įvardijo užsakovai.

Be to, name įrengta rekuperacinė sistema: vėdinant šiltas išeinantis oras pašildo įeinantį orą. Pagrindinis pastato šilumos šaltinis žiemos sezonu – gamtinės dujos, tačiau papildomos šilumos poreikis, įsitikinę šeimininkai, bus labai nedidelis

Projektas įvertintas diplomu

Nors namas dar neįrengtas, jis jau spėjo sulaukti dėmesio. Neseniai per architektų profesinę šventę šio namo autoriai apdovanoti diplomu „Už diskursą su kontekstu“.

Šiais metais paroda „Architektūra: Kaunas 2012“, kurioje eksponuoti ir profesionalų, ir studentų darbai, pasak vertintojų, parodė, kad sąstingis statybų sektoriuje bei architektūros erdvėje vis dar egzistuoja. Visgi buvo konstatuota, kad sėkmingiems kūrybiniams sumanymams vietos visuomet yra.

„Kauniečiai architektai inicijuoja socialines akcijas, glaudžiasi prie tvariosios architektūros, išlieka šmaikštūs ir aktyvūs. Parodos ekspozicijoje ryškūs ir charakteringi gyvenamieji namai atspindi visuomeninių objektų stygių“, – parodą apžvelgė Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto (VDA KDF) docentė dr. Vaida Almonaitytė-Navickienė, kuri buvo darbus vertinusios komisijos narė.

VDA KDF docentė dr. Vaida Almonaitytė-Navickienė

A.Kalinauskas su savo kolegomis labai nuosekliai dalyvauja įvairiausiuose konkursuose. Esu atkreipusi dėmesį, kad jo projektuoti gyvenamieji namai yra humaniškai pritaikyti žmogui, labai organiški aplinkoje. Ir pastarojoje parodoje jis eksponavo kelis neseniai suprojektuotus namus, visi jie akiai patrauklūs. O šis namas išskirtinis dėl to, kaip jis yra įkomponuotas į aplinką. Tiek darbus vertinusiai komisijai, tiek man pasirodė, kad buvo labai sudėtinga urbanistinė situacija, sklypo konfigūracija. Autoriai sklandžiai, harmoningai, taupiai prisiderino erdvėje, o ne įsibrovė į ją. Pastatas juodu fasadu sugebėjo nesipykti su aplinkiniu užstatymu. Aplinkiniai namai architektūriškai nėra vertingi, tačiau naujasis pastatas sugeba ir išsiskirti „nesistumdydamas alkūnėmis“. Ilgai galvojome, kaip pavadinti nominaciją ir manome, kad „Diskursas su kontekstu“ labai tinka. Šis namas deklaruoja, kad architektūra gali būti kokybiškesnė.