Nutrypta nedžiugina
„Dažniausiai įvairių prielaidų būsimoms vejos problemoms sudaroma vejos dar nepasėjus. Prastai paruošta augavietė, neįvertinta dirvožemio sudėtis, sklypo apšviestumas, netinkamai parinktas ar nekokybiškas sėklų mišinys yra priežastys, dėl kurių žolynai realybėje neprimena svajonių vejos. Vis dėlto, net ir įgyvendinus šiuos reikalavimus, vejai gali kenkti paprasti kasdieniai sklypo savininkų įpročiai ar netinkama priežiūra“, – tikina patyręs vejų specialistas, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docentas dr. Evaldas Klimas.
Viena iš dažnų priežasčių, kodėl veja retėja ir neišvaizdi, yra labai dažnas ir intensyvus jos mindymas. Paprastai tokie plotai susidaro takų vietose, kur dažnai vaikščiojama, sklypo zonose, kur statomos laikinos pavėsinės su lauko baldais, įrengiamos vaikų žaidimo aikštelės. Pasak dr. E.Klimo, tikėtis, kad intensyviai mindžiojamose vietose, ypač kur dirvožemis sunkesnis, žolė nenukentės, yra naivu, tad tokiems plotams reikėtų parinkti kitokią dangą.
Bėdos dėl daiktų
Vejos grožiui kenkia ir mažos smulkmenos. Pavyzdžiui, vos savaitei ar kiek ilgėliau ant vejos palikus orui nepralaidžius daiktus – storesnes laistymo žarnas, vaikiškus baseinus, stambesnius ir sunkesnius žaislus, patiesalus, lauko baldus, tose vietose žolė suspaudžiama ir vėliau matyti kontūrai. Daiktus palikus ilgesniam laikui, žolė gali ir visiškai iššusti ar nudžiūti.
„Pasitaiko atvejų, ypač veją pjaunant rečiau, kai per nenupjautą veją pavaikščiojus žolė išgula ir vėliau pjaunant nupjaunama netolygiai. Todėl patartina veją pjauti dažniau, neauginti pernelyg aukštos žolės, juo labiau kad ir vejai tai negerai, arba bent nevaikščioti po veją prieš pjaunant. Jei, prieš pjaunant, matyti tokių išgulusios žolės plotų, vertėtų juos kiek pakelti grėbliu arba luktelėti, kol žolė atsities“, – pataria sodo technikos ekspertas Simas Bairašauskas.
Jo teigimu, su tokiomis bėdomis paprastai nesusiduria gyventojai, kurių veją pjauna vejos robotai. Kadangi šie pagalbininkai dirba dažnai, kas vieną–tris dienas, veja nespėja peraugti, todėl ir neišgula nuo vaikščiojimo. Tokioje vejoje nelieka ir nurudusių plotelių nuo ilgam paliktų orui nepralaidžių daiktų, kadangi, turint vejos robotą, nuo vejos bet kokie jo darbui trukdantys daiktai paprastai surenkami.
Priežiūros klaidos
Veja gali išretėti ir dėl netinkamos priežiūros: drėgmės ir trąšų trūkumo ar pertekliaus, netolygaus trąšų išbarstymo, netinkamo pjovimo aukščio ir dažnumo.
„Veja turi būti pjaunama atsižvelgiant į jos augimo greitį ir realų aukštį, o ne į tai, kiek laiko praėjo nuo ankstesnio pjovimo. Dažniausiai veja pjaunama kartą per savaitę, tačiau jei dėl trąšų ar palankių oro sąlygų ji auga itin greitai, gali tekti pjauti ir dažniau. Lėčiau augančią veją pjauti gali pakakti ir vienąkart kas dešimt dienų. Svarbu ir tinkamas pjovimo aukštis – pjaunant vejas prie namų, jis rekomenduojamas apie 3,5 cm, per sausras – apie 4,5 cm“, – primena S.Bairašauskas.
E.Klimas atkreipia dėmesį, kad netinkamas pjovimo aukštis gali turėti įtakos ir kai kurių žolių ligoms. Pavyzdžiui, per žemai pjaunamas vejas arba tokias, kurios yra užmirkusios ir intensyviai mindžiojamos, gali pažeisti lapų dėmėtligė. Pernelyg aukštai pjaunama žolė, gausiai tręšiama azotu ir užmirkusi veja – miltligės sukėlėjų plitimo priežastis.
Nykstantys atskiri vejos plotai gali byloti apie tai, kad, nupjovus veją, buvo nesugrėbtas storas žolės sluoksnis, veja nudeginta trąšomis, apipilta įvairiais cheminiais ar naftos produktais.
Naujausi komentarai