Beveik dvi savaites Japonijos sostinėje praleidęs KK2 vedėjas Tomas Ališauskas neabejoja, kad pirmai progai pasitaikius dar kartą grįžtų į Tokiją. „Vykome su žmona, bet ji daugiausiai laiko praleido pasaulio sociologų kongrese. O kol ji klausėsi pranešimų, su žemėlapiu slampinėjau po visą miestą: aplankiau mane dominančius muziejus, galerijas ir parodas, – pasakoja Tomas. – Buvau daug girdėjęs apie Japoniją, bet  mane ji žiauriai pribloškė. Jei dar sykį tektų iškęsti ilgą skrydį, vėl rinkčiausi Japoniją“. Jau grįžęs iš atostogų ir vėl stojęs prie KK2 vairo, Tomas sudarė dešimties dalykų, labiausiai nustebinusių Japonijoje, sąrašą.

1. Kalbantys mechanizmai. „Liftas važiuoja į ketvirtą aukštą“, „Liftas sustoja“, „Lifto durys netrukus atsidarys“ – praneša liftas. Smagu, kad pas juos viskas ne tik veikia, bet ir šneka.

2. Tikra švara. Žmonės plaunasi rankas net užėję į ne maisto produktų krautuvėlę. Gatvėse šiukšles surenka ne tik valytojai, bet ir kiti tarnautojai ar pareigūnai, tarkim, policininkai. Jokių kramtomųjų gumų, jokių išvartytų šiukšliadėžių ar sausų lapų.

3. Visiems surandama darbo. „Kai išlipome iš lėktuvo ir laukėme bagažo, aplink svetimšalius vaikščiojo moterys su plakatais: „Nepamirškite pasitikrinti bagažo“ arba „Nepamirškite, kad užrašai mieste ne anglų kalba“

4. Tyla milijoniniame megapolyje. Visi kalba pusbalsiu. Mobiliųjų telefonų garsai visada išjungti. Mašinos keturių juostų keliu važiuoja taip tyliai, kad gali šalia gatvės su žmogumi susikalbėti pusbalsiu.

5. Keliai. Kelių kokybė tokia aukšta, kad, palyginus su Vokietija, ši yra duobėtų žvyrkelių kraštas.

6. Gamtos garsai stotyse ar miestų aikštėse. „Mieste, kur beveik nėra žalumos, staiga išgirsti klykiančias žuvėdras, ošiančią jūrą. Taip originaliai kompensuojamas gamtos trūkumas.

7. Muziejuje galima ir prigulti. Ne tik liesti ar pabandyti . Biorobotai. Pirmasis, 1800 metų mechaninis kalkuliatorius. 1950 – 1960 pop artas Japonijoje. Tokijuje tiek muziejų ir galerijų, kad negali būti liūdna net būnant vienam.

8. Buvimas vienam. „Subaru STI“ galerijoje gerą pusantros valandos praleidau visiškai vienas. Net pagalvojau, kad įstaiga uždaryta, bet radau raštelį: jei ko nors reikia, nuspauskite mygtuką. Man, kaip Pasaulio ralio gerbėjui , buvo labai įdomu pačiupinėti automobilius, kuriais važinėjo pasaulio ralio čempionai Kolinas Makrėjus, Ričardas Burnsas ir, aišku, Peteris Solbergas.

 9. Kainos. Nustebino maloniai. Jos man priminė berlynietiškas. Turistui, kuris taupo, galima nesunkiai surasti prieinamą aukštos kokybės nakvynę ir padoriai maitintis.

10. Viešasis transportas. Neįtikėtinai tiksliai veikianti viešojo transporto sistema. O kai važiuoji greituoju traukiniu Shinkansen, žvelgiant pro langą gerą puskilometrį dėl didelio greičio viskas susilieja, aiškiau matai tik arčiau horizonto.