Jautriomis mintimis Agnė pasidalijo socialiniuose tinkluose. Mamos gimtadienį ji paminėjo ragaudama jųdviejų mėgtą skanėstą.

„Mama. Stoviu desertinės eilėje su tikslu nusipirkti mudviejų mylimą eklerą ir taip paminėti Tavo gimimo dieną. Priešais mane – jauna, preciziškai prisižiūrėjusi moteris. Precižiškai TAIP, kad kelia keistą nuobodulį. Ir… kažkodėl… aiškų žinojimą, kokiais bateliais ji avi. Aišku, kad juodais „Chanel“. Maloni barista pasiūlo prie kavos deserto. Moters nulieta nosytė iškart susiraukia ir atsako: „Tikrai jau kad ne. Man kavos – be laktozės, be cukraus… be…“ Toliau apžiūrinėju. Pasidabinusi, net jei ir nuobodokai, bet labai prašmatniai. Kojos – ledinės, kaip ir likusios kūno dalys. Žvilgsnis – lyg ir pasitikintis, bet įtampa nuo jos sklinda bent kelių metrų atstumu… Žmonės vis dar su reikalu, ar visai be – labai jau įsitempę. Mam. Niekas pasaulyje nekinta. O įtampa, beprotybė įgauna vis naujas formas“, – pasidalijusi jųdviejų su mama nuotrauka rašė renginių organizatorė.

A. Grigaliūnienė pasaulį palikusiai mamai pasakojo ir apie šiandienos aktualijas – tądien į Lenkiją buvo įskridę rusų dronai.

„Numušė juos. Kuomet mudu su Simu ieškojom informacijos pasaulio žiniasklaidoje – CNN rodė reportažą apie… ateivius. Ne apie Lenkiją ir dronus… Žmonės taip pat skuba, taip pat nervinasi, taip pat kalbasi, rėkia, verkia, juokias, tuokiasi ir žudo paskutines viltis gyventi… ir… geria kavą… be nieko. Eklerą suvalgiau. Su pistacijomis. Tavo pusę taip pat. Man rodos, kad pagaliau jie deda mažiau cukraus. Tau patiktų. Važiuosiu pas Tave. Su draugėmis į šlamučio patalus pasodinsime Tau gėlę. Važiuosiu ne viena, nes reik man pagalbos su tuo kapu. Kažkaip ne visai dar moku. Su Tavim, kol buvai ant žemės, sekėsi daug geriau. Bet visko aš išmoksiu. Su viskuo, kaip ir žadėjau, susitvarkysiu“, – samprotavo ji.

A. Grigaliūnienė guodėsi, kad akimirkos, kai negali susisiekti su mylimu žmogumi, nupliko tarsi verdantis vanduo.

„Žinai, kodėl šią akimirką sunkiausia? Nes ši akimirka, kaip ir karts nuo karto kitos, it verdantis vanduo nupliko. Ir aš suprantu, kad negaliu Tau paskambinti telefonu ir garsiai pasakyti: „Su gimimu, Stasele. Ačiū, kad gimei, kad gimiau aš, kad gimė vaikai…“ Šią akimirką aš žinau, kad Tu nebegali pakelti ragelio ir bet kokiu atveju man pažadėti, kad viskas – VISKAS bus gerai – juk aš iš karto tuo tikėčiau“, – dėstė A. Grigaliūnienė.

Moteris mamą Staselę pasveikino su gimimo diena ir priminė, kokia svarbi jai yra ši diena.

„Šiandien panašiau, kad, kaip sakydavai: „Dukryte, viskas bus taip, kaip turi būti.“ Šiandien panašiau, kad nuo šiol tikrai turės pakakti amžino dabar. Ilgu Tavo smalsių ir gilių akių, Mama. Myliu. Su gimimu“, – rašė ji.