Nuoširdumas, įtampa ir novatoriškų kompozicijų lavina – kai suskamba suomių akordeonisto Kimmo Pohjoneno virkdomas instrumentas, publika sutrinka.

44-erių muzikantas sėkmingai griauna tabu – akordeonas ne tik liaudies instrumentas. Jo koncertus lydi šviesos efektų šou, animuoti performansai, elektronikos garsų kilpos.

"Suomio rankose akordeonas palieka liaudiškas šaknis, kad taptų vidurius judinančia šamaniško garso katiline, krosnimi, įkvėpta pirminių energijų ir orkestrinės varomosios jėgos", – žurnalas "The Wire" K.Pojonenui nešykšti komplimentų. Pamišęs suomis, ambicingas improvizatorius, technoakordeono teroristas – viso pasaulio spauda stengiasi atrasti tinkamą epitetą scenos magui apibūdinti. "Tikiuosi, mano muzika sudomins vilniečius", – neseniai grįžęs iš gastrolių Portugalijoje, svarbiausias Vilniaus XII akordeonų festivalio svečias pradėjo pokalbį su "Vilniaus diena".

– Jūs laužote taisykles ir atkleidžiate iki šiol negirdėtas akordeono galimybes. Kokį koncertą išgirs Vilniaus publika?

– Groju akordeonu. Spėju, kad daugelis vilniečių, net neįtaria, kokią muziką aš kuriu. Esu įsitikinęs – apsilankius mano koncerte jų nuomonė apie akordeoną pasikeis. Man svarbus ne tik akustinis instrumento garsas. Pastaruoju metu stengiuosi akordeoną paversti elektroniniu instrumentu. Noriu, kad publika pajustų jo jėgą ir neribotas galimybes. Be to, man labai svarbios ir kito koncerto detalės. Scenoje pasirodys šviesų inžinierius. Improvizuosime kartu.

– Žinau, kad po koncerto neskubėsite namo ir Vilniuje liksite dar vieną dieną. Ką ketinate nuveikti?

– Neturiu jokių išankstinių nuostatų, nes pirmą kartą lankysiuosi Lietuvoje. Šiek tiek žinau apie jūsų šalį, juk esame kaimynai! Beveik nieko nežinau apie jūsų muzikantus ir kūrėjus. Turbūt aplankysiu muzikos parduotuves. Bus įdomu sužinoti, ką kuria jūsų muzikantai.

– Šiek tiek grįžkime į praeitį. Kada suvokėte, kad akordeonas neatsiejama jūsų gyvenimo dalis?

– Klavišus spaudau nuo dešimties. Akordeonu grojo ir mano tėvas. Tačiau magišką instrumento galią pajutau vėlai – sulaukęs 25-erių. Studijavau muzikos akademijoje, tikėjausi tapti rimtu meistru ir groti klasikinę muziką. Vėliau susidomėjau folk stiliumi. Kai man tai nusibodo, 1996-aisiais pradėjau kurti solo koncertus. Po 20 metų paieškų pajutau, kad akordeono galimybės neribotos. Jis man buvo tarsi naujagimis. Nustojau sekti natas ir atsidaviau improvizacijai. Dabar mano tikslas – iš akordeono išgauti kuo daugiau naujų garsų, kokių neteko girdėti anksčiau. Žinoma, koncertuose laikausi kompozicijų linijos, bet manęs nevaržo jokios taisyklės.

– Ką svarbaus savo muzika norite atskleisti publikai?

– Žmonės dabar labai užsiėmę. Noriu, kad atėję į mano koncertus jie atsisėstų ir atsipalaiduotų. Klausytojai gali ploti, šokti – tai turėtų būti laikas sau. Muzika – tarsi nardymas žmogaus mintyse. Tikiuosi, kad klausytojai pasineria į save ir jaučiasi svarbia mano koncertų dalimi.

–Vis dėlto, kas jūs esate: kompozitorius ar muzikantas?

– Esu ir kompozitorius, ir muzikantas. Kuriu muziką ir ją atlieku, todėl kartais labai sunku suderinti abu dalykus. Nuo gastrolių likusį laisvą laiką išnaudoju kūrybai. Dabar mane labiausiai domina elektroninė muzika.

– Jums teko dirbti su įvairių sričių muzikantais. Papasakokite daugiau apie savo projektą su Krono styginių kvartetu. Kas lėmė jo sėkmę?

– Tai puikus projektas. Kvartetas kartu groja jau daug metų, todėl su džiaugsmu priėmė mano idėjas. Kai tik turime laiko, kartu koncertuojame viso pasaulio scenose. Beje, ką tik baigėme kompaktinės plokštelės įrašus. Ji vadinsis "Unico". Parduotuvėse šis darbas turėtų pasirodyti jau kitais metais.

– O kas labiausiai įstrigo bendradarbiaujant su prancūzų būgnininku Ericu Echampardu?

– Visada ieškau naujų kūrybos formų. Toks mano darbas. Svarbiausia, kad netaptų nuobodu. Su Ericu kuriame improvizacinius koncertus. Lipame į sceną ir šimtu procentų atsiduodame šiai akimirkai. Tai iš tiesų puiku – kurti publikos akivaizdoje!

– Ar jūsų atžalos neketina sekti tėvo pėdomis?

– Nenoriu kalbėti apie savo šeimą, tai labai asmeniška. Taip, jie domisi muzika ir ją kuria. Ar kas nors iš to išeis – pamatysime ateityje.

K.Pohjoneno vizitinė kortelė

Gimimo data. 1964 m. rugpjūčio 16 d.

Studijos. Baigė Helsinkio konservatoriją. Mokėsi Sibelijaus muzikos akademijos folkloro skyriuje, Bagamojo menų koledže Tanzanijoje ir Argentinoje.

Darbas. Bendradarbiauja su choreografais Lisa Torun, Tero Saarinenas, Carolyn Carlson, garso ir šviesų inžinieriais Heikki Iso-Ahola, Ari Valo Virtanenu ir kitais. Nuo 1994 m. dirba akordeono dėstytoju Sibelijaus akademijoje ir kitų šalių konservatorijose.

Įvertinimai. 2000 ir 2001 m. suomių džiazo žurnalas jį pripažino geriausiu akordeonistu. Jo solo įrašas sulaukė pripažinimo Suomijoje, Japonijoje ir Prancūzijoje. Jungtinės Karalystės žurnalo "Songlines" skaitytojai balsavo už jį pasaulio geriausiųjų sąraše "Top of the World". 2000 m. jam skirta Suomijos valstybės penkerių metų dotacija. Du kartus siūlytas gauti pasaulinį "BBC Radio 3" apdovanojimą.

Vieta. Šv. Kotrynos bažnyčia
Laikas. Lapkričio 15 d. 20 val.
Dalyviai. Magiškame muzikos ir šviesų šou dalyvaus Kimmo Pohjonenas (akordeonas, balsas), Heikki Iso-Ahola (garso dizainas), Ari Valo Virtanenas (šviesų choreografija).
Kaina. Bilietas 40–60 litų.

Svarbiausi XII akordeonų festivalio koncertai

11.12 Trečiadienis

Atidarymo koncertas
Šv. Kotrynos bažnyčia 18 val. Bilieto kaina 15–20 litų.
Tango iššūkiai
Šv. Kotrynos bažnyčia 20 val. Bilieto kaina 20 litų.

11.13 Ketvirtadienis

Avangardinis akordeono ir gitaros meistrų dialogas
Vilniaus rotušė 19 val. Bilieto kaina 20–30 litų.

11.14 Penktadienis

Šiaurės šalių šedevrai
Šv. Kotrynos bažnyčia 16 val. Bilieto kaina 15–20 litų.
Muzikos pasaulis be ribų
Šv. Kotrynos bažnyčia 19 val. Bilieto kaina 20–50 litų.

11.15 Šeštadienis

Svaiginama džiazinė kelionė
Lenkų kultūros namai 17 val. Bilieto kaina 20–30 litų.
Magiškas muzikos ir šviesų šou
Šv. Kotrynos bažnyčia 20 val. Bilieto kaina 40–60 litų.