"Chorų karų" projektu į televizijos eterio platybes įbridęs klaipėdietis choreografas ir šokėjas Aurelijus Liškauskas prisipažįsta – užkrečiamas reikalas tas "telikas".

Patarė elgtis santūriau

Tačiau Muzikinio teatro artistas jau spėjo patirti ir kartų tiesioginio eterio skonį. Neseniai kaip TV3 laidos "Šok su manimi" vertinimo komisijos narys debiutavęs Aurelijus prisipažino, jog ir pats sulaukė prieštaringų vertinimų.

"Buvau gal pernelyg ekscentriškas, vietomis perspaudžiau. Kai kurie sakė, kad atrodžiau kaip "apsirūkęs". Kai kurie, priešingai, pagyrė, kad buvau savimi – toks, koks ir esu gyvenime. Dar kiti man patarė elgtis santūriau. Bet aš nemoku elgtis santūriau! Nesu tyli pelytė, nemėgstu ramybės. Esu toks lengvai pačiuožęs", – šypsojosi pašnekovas.

Aurelijus atviravo, jog gali būti, kad pirmasis jo pasirodymas šiame šokių projekte tapo ir paskutiniuoju.

"Galima sakyti, su ta laida nudegiau. Jau turėjau pasirašyti sutartį, kad vertinimo komisijoje dalyvausiu iki pat "Šok su manimi" pabaigos. Bet trečiadienį sulaukiau laidos kūrėjų skambučio – man pasakė, kad viskas šaunu, gerai pasirodžiau, bet neva kažkam iš TV3 viršūnių nepatikau", – gūžtelėjo pečiais pašnekovas.

Nesuprato, dėl ko įsižeisti

Aurelijus neneigė, jog žinia buvo tiek netikėta, tiek ir nemaloni, tačiau choreografas pelenais galvos nebarsto.

"Tiesiog jaučiu didelį chaosą, kai staiga neįvyksta tai, ką buvau suplanavęs", – prisipažino klaipėdietis, jau avansu su teatro vadovybe susiderinęs, jog šeštadieniais dirbti negalės.

Choreografas tvirtino nejaučiąs ir jokių kartėlio nuosėdų dėl dygių kitų laidos dalyvių replikų. Pašnekovo teigimu, reikia priimti, jog tiesiog tokios yra žaidimo taisyklės.

"Net minties nebuvo įsižeisti. Ir kai Vytautas Šapranauskas po laidos manęs atsiprašė, tiesą sakant, nelabai supratau už ką", – šyptelėjo pašnekovas.

Tuo tarpu su prieštaringai vertinamu kolega Jurijumi Smoriginu Aurelijus turėjo daugiau galimybių pabendrauti neformalioje aplinkoje, kai buvo filmuojama kita TV3 laida – vasariškas projektas "Aistrų pakrantė".

"Jurijus – normalus, sukalbamas žmogus, kuris turi tvirtą nuomonę, tiesiog gali su ja sutikti arba ne. Apie jį gali sakyti kas ką nori, bet jis pritraukia dėmesį, yra įdomus. Jurijus turi savo žiūrovą, ir man patinka tai, ką jis, kaip choreografas, daro", – teigė pašnekovas.

"Popsas" suteikia iššūkių

Aurelijus prisipažino, jog ne kartą sulaukė klausimų, kodėl jis susigundė televizijos vilionėmis, esą kam meno žmogui apskritai to reikia.

"Daugelis sako, kad "telikas" – tai mėsmalė. Bet man tai žiauriai įdomu. Aš neplanuoju, kaip daugelis tokių projektų dalyvių, vėliau atsidaryti savo šokių mokyklą. Man tai tiesiog puiki galimybė save realizuoti visiškai kitoje srityje", – tikino Muzikinio teatro artistas.

Akivaizdu, kad ir po sportinių šokių studijų Klaipėdos universitete Aurelijus neatsitiktinai pasuko visai kitu keliu.

"Man reikia kažko daugiau, aš netelpu į žanro rėmus, žingsnelius, – prisipažino šokėjas. – Manau, kad tas "persikvalifikavimas" išėjo tik į naudą, nors labai lengva nebuvo. Žinoma, dar ir dabar negaliu pasakyti, kad esu baleto atstovas."

Bene šešerius metus Aurelijus talkina ir prodiuserių Gintaro ir Mindaugo Bendžių globojamiems atlikėjams.

"Pats neklausau tokios muzikos, bet savotiškas iššūkis perlipti per save. Panašiai ir su operete – asmeniškai man tai nėra mėgstamas žanras. Tokiais atvejais reikia atrasti būdų, kad tai, ką darai, būtų įdomu ir žiūrovui, ir man. Nes jei man tai nebus įdomu, nebus ir rezultato", – įsitikinęs pašnekovas.

Statybininku būti nenorėtų

Ar nuolatos palankių įvertinimų sulaukiantis Muzikinio teatro kūrėjas tokių darbų imasi dėl galimybės uždirbti iš šalies?

"Žinoma, nesu altruistas, turbūt niekas iš idėjos nedirba. Bet juk ir visų pinigų neuždirbsi", – šyptelėjo Aurelijus.

Nors choreografas nutylėjo, tačiau TV3 projekte "Chorų karai" jis triūsė būtent kone iš idėjos. Ko gero, tiek patys choristai, tiek pats Aurelijus šiandien tą metą prisimena kaip daug malonių emocijų įžiebusią patirtį.

Kokie sumanymai, svajonės šiuo metu neduoda ramybės energija kunkuliuojančiam menininkui?

Aurelijus šypteli: artimiausiuose planuose – šeimos namo statybos.

"Pusantrų metų su tėvuku dviese darbuojamės – mūrijame, betonuojame, tinkuojame... Smagu, kad visa tai gali padaryti savomis rankomis. Be to, tai taip pat savotiška kūryba. Nors statybininku būti nenorėčiau", – nusijuokė pašnekovas.