Netikėtas radinys

Ritą Šileikienę šios jūros dovanos žavi seniai. Tiesa, iš pradžių kriaukles tik rinko, o pastaruoju metu jas naudoja savo kūrybiniams sumanymams.

"Man patinka kurti iš to, kas yra po ranka, ką dovanoja gamta. Studijų laikais mano kambarys buvo pripažintas gražiausiu bendrabutyje", – šypsosi vilnietė, kurios gyvenime kūrybinis perversmas įvyko rūsyje radus kadaise uošvio iš Kubos atvežtas ir pamirštas lauktuves – pilną maišą egzotiškų kriauklių.

"Ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse menui, rankdarbystei kriauklių niekas nenaudojo, beje, ir šiandien tai retenybė. Teko mokytis pačiai. Daug domėjausi ir sužinojau, kad įvairūs rankdarbiai, interjero ir net eksterjero detalės, meno objektai iš kriauklių labai populiarūs Floridoje, JAV."

Susipažinusi su įvairiomis technikomis, R.Šileikienė su įkvėpimu ėmėsi kurti interjero akcentus ir detales: dėliojo paveikslus, dekoravo jų ir veidrodžių rėmus, skrynias, dėžutes, puošė ir darė originalius šviestuvus, žvakides. Vėliau įsitraukė į gėlių ir jų kompozicijų, vestuvinių puokščių iš kriauklių kūrybą.

Žavi natūralus grožis

"Savo darbuose naudoju tik natūralias kriaukles, jų nedažau, nedailinu, neklijuoju jokių ragelių, ataugėlių. Kriauklių spalvų paletė labai plati – nuo akinančios baltos, pastelinių gelsvų, rausvų atspalvių iki intensyviai rudos spalvos. Kriauklės viršus natūraliai išpuoštas įvairių spalvų taškeliais, linijomis, persiliejimais. Ypač mane žavi nevalytos kriauklės – jų kiautas apaugęs kalkėmis, moliuskais, tarsi apsamanojęs", – pasakoja Rita.

Ji apgailestauja, kad Lietuvoje skurdus kriauklių pasirinkimas, o kai kurios jų turtingos šalys, pavyzdžiui, JAV, Egiptas, Tailandas, draudžia iš šalies išvežti šias gamtos gėrybes. Kūrybai vilnietė naudoja Indijos ir Ramiojo vandenyno kriaukles, jas atsisiunčia iš Filipinų, Indonezijos, Malaizijos, o akcentams, smulkioms detalėms neretai tarnauja Šventosios pajūryje rasti akmenėliai, gintaras.

Iš didžiulės šių jūros turtų įvairovės R.Šileikienė išskiria perlamutrines – pastelinių spalvų spindesys atsiranda kruopščiai nuvalius kalkių sluoksnį. Kūrėjai jos pačios gražiausios, įkvepia elegantiškiems, rafinuotiems sumanymams.

Gavo pravardę

"Jau kuris laikas pagrindinis mano kūrybos objektas – aksesuarai: žiedai, auskarai, pakabukai, segės. Kriaukles derinu su gintaru, perlais, net kristalais. Šie deriniai atrodo itin skoningai, tinka prie skirtingo stiliaus apdarų, – tikina pašnekovė ir pastebi, kad anksčiau papuošalai iš kriauklių buvo aktualūs tik vasaros sezonu. – Dabar pastebiu, kad moterys jais džiaugiasi ištisus metus. Svajoju pradėti kurti juvelyrinius dirbinius iš kriauklių – derinti jas su sidabru, žalvariu."

Pasak Ritos, kriauklės skleidžia ypatingą energiją, turi daug gerų savybių, neatsitiktinai skirtingose kultūrose jos – apsaugos, turtų, meilės, namų darnos simbolis.

"Žmonės man net sugalvojo pravardę – Rita Kriauklė, – juokiasi vilnietė, kurią kiekvieną kartą atsisėdusią prie stalo dirbtuvėse aplanko nuostabus jausmas: tarsi ji vaikščiotų pajūriu, mėgautųsi gaiviu vėju ir rinktų bangų krantan išmestas dovanas. – Ši kūryba man primena meditaciją, ypač dėliojant mandalų paveikslus. Įkvėpimo, sumanymų nestokoju, bet labai dažnai nutinka taip, kad pradedu daryti vienaip, o rezultatas išeina visai kitoks. Tai man įdomiausia ir paslaptingiausia kūrybos proceso dalis."

Ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse menui, rankdarbystei kriauklių niekas nenaudojo, beje, ir šiandien tai retenybė. Teko mokytis pačiai.

Gali kiekvienas

Didžiausi R.Šileikienės kūrybos kritikai – jos penkerių ir devynerių metų sūnūs: vaikai nemoka meluoti ir visada sako, ką mato. Berniukai dažnai talkina mamai, padeda atrinkti, dėlioti, verti kriaukleles.

Supratusi, kad vaikams tai įdomu, Rita su kriauklių dėžute dažnai apsilanko darželyje ar mokykloje. Vaikai su nuostaba klausosi apie vandenyno gyvių namelius – kriaukles, su jomis susijusias legendas, stebisi kriauklėje išgirdę jūros bangų ošimą, grožisi įvairiais darbeliais, nuoširdžiai džiaugiasi delne spausdami gautą dovanų mažutę kriauklelę.

"Visiems patariu, kaip iš kriauklių pasidaryti išskirtinio grožio daiktų. Tai tikrai nesudėtinga – reikia tik noro ir meilės. Idėjų galima pasisemti ir iš interneto, o priemonės labai primityvios – karšti ar specialūs klijai, grąžtas, – šypsosi pašnekovė. – Kartais nė neverta kažką daryti: didelė, graži kriauklė tarsi skulptūra – ją tereikia padėti gerai matomoje vietoje."

Madinga tendencija

Interjero dizainerė Gintarė Savickienė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu stilingiausia tendencija – natūralumas. Įvairiomis formomis – kaip interjero detalės, apdailos elementas ar konkretūs daiktai – kriauklės gali atsirasti ne tik marinistiniame pajūrio, sodo ar sodybos name, vonios kambaryje, bet ir moderniame būste.

"Šalto betono sienos ir krištolo sietynas – jau įprastas derinys. Tačiau prie pilkų sienų itin dekoratyviai atrodys ir šviestuvas iš kriauklių ar kriauklėmis dekoruotas veidrodžio, paveikslo rėmas, išskirtine detale taps įspūdingos formos kriauklių žvakidės, įvairios dėžutės. Skonio ir stiliaus atžvilgiu tokio interjero pigiu tikrai nepavadinsi, tačiau jis labai patrauklus finansiškai – žmonės patys gali įdomiai papuošti savo būstą neišleidę nė euro. Unikalumas slypi paprastume", – primena G.Savickienė.

Vis labiau populiarėjanti tendencija interjere atspindėti namų šeimininkų pomėgius dizainerius paskatino prisiminti senovėje naudotus sienų dekoravimo būdus: specialiu glaistu kuriama kriauklių faktūra, atkartojami jų motyvai, įterpiamos tikros kriauklės, iš jų, akmenėlių, stikliukų, keramikos šukių dėliojamos mozaikos.

"Sparčiai plinta mada vieną svetainės, kabineto ar net miegamojo sieną skirti šeimos kelionių žemėlapiui: dekoratorius ant jos pavaizduoja aplankytus žemynus ir konkrečiose vietose įklijuoja pačių savininkų rastas lauktuves – kriaukles, akmenėlius", – pasakoja dizainerė.

Išskirtinio dėmesio verta didelė kriauklė: ją galite tiesiog padėti ant lentynos, komodos, stalo. Priklausomai nuo formos be ypatingų pastangų ji gali virsti vaza gėlėms, vazonu sukulentams, papuošalų ar saldainių dėžute, žvakide. Tai ne tik estetiški, bet ir praktiški sprendimai.

Sužavi ir menininkus

Atsiranda vis daugiau menininkų, kuriančių iš kriauklių. Viena jų – amerikietė Mary Kenyon. Ją įkvėpė sena, tačiau dėl savo atlikimo sudėtingumo nelabai populiari japonų piešimo ant geldelių technika. Amerikietė rado paprastesnį būdą: dekupažo technika ji perkelia paveiksliuką ant lygios jūros moliuskų šukučių vidinės pusės, dekoruoja Viktorijos epochos stiliaus detalėmis, kristalais.

Anglijoje gyvenantis Rowanas Mershas kuria fantastines skulptūras iš pačių įvairiausių kriauklelių, jas pjausto, šlifuoja, poliruoja. Menininką įkvepia vertybių samprata: anksčiau įvairiose šalyse kriauklės prilygo pinigams, buvo prabangos ir turto simbolis, šiandien jos bevertės. R.Mershas siekia įrodyti, kad tai unikali medžiaga meno objektams.

Miestelyje prie jūros gyvenanti jo tautietė skulptorė Ann Carrington – primityvizmo šalininkė: įkvėpta suvenyrų parduotuvėje matytos mažutės Viktorijos epochos stiliaus lėlytės, iš kriauklių ji sumanė padaryti didelę. Ji taip įsijautė į savo projektą, kad, padedama pagalbininkų, padarė net dvylika žmogaus dydžio skulptūrų, kiekvienai davė realių istorijos asmenybių vardus ir jomis papuošė paplūdimį.