Kauno arkivyskupas metropolitas, neseniai vėl perrinktas Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininku Sigitas Tamkevičius atšventė savo 70-metį. Žodis „atšventė“ neeiliniam S.Tamkevičiaus gimtadieniui tinka, tik be asociacijų su užstalės dainomis, solenizanto laistymu šampanu ir pusiaunaktį traukiamu „Ilgiausių metų“. Arkivyskupas jubiliejų šventė visai kitaip.

Sukaktuvininkas prisipažino: „Buvo graži šventė. Su daugybe puikų palinkėjimų. Ir su tiek sveikintojų, kad aš nė nesitikėjau.“

Lapkričio 11-ąją Arkivyskupijos darbuotojai buvo pakviesti bendrai maldai. „Aš grįžau iš užsienio ir žiūriu – susirinko ne tik mūsų darbuotojai, bet ir daugybė mokslo, kultūros, valdžios žmonių“, – pasakojo S.Tamkevičius.

Iškilmingai, bet kukliai

„Po šventų Mišių Arkivyskupijos salėje buvo tokia graži valandėlė... Man atrodo, kad buvo nenuobodu. Truputį pasivaišinome ir išsiskirstėme. Vakare manęs jau laukė darbai. Turėjau rengtis trims kitą dieną vyksiantiems posėdžiams“, – kuklų 70-ojo jubiliejaus scenarijų atskleidė arkivyskupas.

S.Tamkevičius savo gimtadieniams visada skirdavo labai nedaug dėmesio. „Niekada nieko nekviesdavau. Kas norėdavo pasveikinti, atvykdavo ir be kvietimo. Jei apsilankydavo per pietus, pavaišindavau pietumis. Jei kitu metu, „užfundydavau“ kavos. Kažko specialaus savo gimimo dienai nė karto nesu organizavęs. Tik šįkart, kadangi ta sukaktis jau tokia apvali, viskas buvo iškilmingiau“, – kalbėjo jubiliatas.

Po sveikinimų – netektis

Naktį po S.Tamkevičiaus šventės mirė vyskupas Vladas Michelevičius. „Seminarijoje jis man dėstė lotynų kalbą, filosofijos dalykus. Buvo labai geras, visų mylimas dėstytojas. Taigi šiandien aš galvoju ne apie praėjusį gimtadienį, o apie savo vyskupą“, – kalbėjo S.Tamkevičius kitą dieną po gimtadienio.

„Mūsų gyvenimas šioje žemėje pilnas kontrastų, – tarė arkivyskupas. – Džiaugsmas ir skausmas visada šalia. Mano gyvenime buvo ir labai džiaugsmingų momentų, ir labai sunkių. Kartais laimė ir kančia viena kitą pakeisdavo akimirksniu.“

„Kai tiesiai iš Seminarijos paėmė į kariuomenę, kur nuo ryto iki vakaro girdėjau rusiškus keiksmus, buvo baisu, – prisiminė arkivyskupas. – Arba kai iš klebono pareigų – tiesiai į sovietų kalėjimą... Tokie kontrastai moko ieškoti savyje stiprybės, kad kančios valandas išmoktum išgyventi nepalūžęs.“

Ištikimas jaunystės idealams

„Visą gyvenimą buvau giliai tikintis, todėl ir skausmo, ir džiaugsmo akimirkomis dalijuosi su Viešpačiu. Iš Jo rankos gauname, Jam ir atiduodame. Kai labai sunku, visada žinau, kad savo kančią sudėsiu prie Kristaus kryžiaus, ir ji palengvės“, – kalbėjo S.Tamkevičius.

Ko Kauno arkivyskupas 70-mečio proga palinkėjo pats sau? „Išlikti ištikimam savo jaunystės idealams, su kuriais pradėjau kunigystės kelią, – prisipažino jis. – Tarnauti žmonėms ir Dievui – šiam pasiryžimui noriu būti ištikimas iki gyvenimo galo.“

Horoskopų priešas

S.Tamkevičius, gimęs per patį astrologinio Skorpiono zenitą, nė akimirkos nesusimąstė, tikėti ar ne astrologinėmis prognozėmis šiam Zodiako ženklui. Lapkričiui astrologai Skorpionams žada ekstremalius potyrius – galbūt šuolį su guma, galbūt netikėtą karjeros posūkį ir ragina atsisakyti įpročio kontroliuoti. Tačiau Kauno arkivyskupui tai nė motais.

„Horoskopais netikiu, niekada jų neskaitau ir kitiems nepatariu, – pareiškė S.Tamkevičius. – Tai nei rimta, nei pramoga. Visai ne pagal mano principus ir charakterį.“