Astana – ko gero, jauniausia valstybės sostinė pasaulyje. Šiemet naujoji Kazachstano sostinė šventė šešiolikos metų gimtadienį – kaip ir mano duktė Stefanija.

Lyg architektūros paroda

Anksčiau čia, vidury Kazachstano, apsuptas stepių, buvo nedidelis Celinogrado miestas, jo gyventojai gamindavo ir remontuodavo kombainus bei kitas žemės ūkio mašinas.
Ten, kur buvo Celinogradas, dabar Astanos senamiestis, vadinamasis kairysis krantas. O dešiniajame Išimo upės krante – naujas modernus miestas.

Astana statoma su polėkiu. Garsiausi JAV, Jungtinės Karalystės, Japonijos ir Korėjos architektai turėjo puikių erdvių savo fantazijoms, todėl šis miestas – lyg architektūros parodos poligonas (viską matau kaip neutralus stebėtojas).

Pagrindinis Astanos bulvaras prasideda prezidento rezidencija vadinama Ak Orda, aplink kurią sutelkti visi valstybiniai pastatai. Ak Orda – labai panaši į Baltuosius rūmus Vašingtone, tik gal dvigubai didesnė. Šalia – parlamento ir vyriausybės pastatai, bulvaro viduryje stovi Normano Forsterio (JAV) projektuotas šimto metrų apžvalgos bokštas, tapęs miesto simboliu – Bai Terek – su apvalia lyg obuolys apžvalgos aikštele, kurios pagrindinė atrakcija – bronzos luite prezidento rankos atspaudas. Atėjęs ten gali ranką pridėti prie to atspaudo ir tarsi savotiškai pasisveikinti su prezidentu. Reikia laukti gan ilgoje eilėje.

Bulvaro viduryje stovi didingą arką formuojantys naftininkų rūmai, apsupti gal kelių hektarų ploto fontanų, krintančių kaskadomis į abi puses. Baigiasi bulvaras to paties N.Forsterio pastatyta milžiniška plieno ir stiklo stilizuota jurta "Khan Shatyr", kurioje yra prekybos centras ir kamerinis vandens parkas su smėlio paplūdimiais bei pirtimis.
Visame mieste statybos

Keisčiausi pastatai – tiesiog Astanos įvaizdžio dalis. Kazachai džiaugiasi bei didžiuojasi savo sostine, nors kai kuriems pastatams duoti ir liaudiški vardai. Štai apžvalgos bokštas Bai Terekas vadinamas Čiupačiupsu, šalia stovintis verslo centro dangoraižis – Žiebtuvėliu. Tolėliau esantys ministerijų du pastatai dvyniai – Arbatinukais.  Aplink yra keisti lyg milžinai ir gan gremėzdiški gyvenamųjų namų kompleksai – dideli, dvidešimties aukštų namų kvartalai, pavadinti keisčiausiais vardais – Žydrasis Krantas, Paryžius, Auksinė šviesa ir pan.

Statybiniai kranai – visame mieste. Gyvenamųjų namų, matyt, trūksta, nes nekilnojamasis turtas gana brangus – kaip mums pasakojo 2–5 tūkst. JAV dolerių už kvadratinį metrą. Lankstinuke, kurį radau viešbučio fojė, vieno namo pardavėjai kiekvienam, įsigijusiam butą, žadėjo po automobilį "Rolls-Royce" dovanų.

Koncertai labai brangūs

Laisvalaikį Astanoje leisti yra gana sudėtinga, nors koncertų salių, teatrų – daugybė ir dažnai gastroliuoja žymiausi pasaulio atlikėjai, bilietai labai brangūs. Esu buvęs įvairiuose koncertuose žymiose salėse Europoje ir JAV – Astanoje bilietai beveik dvigubai brangesni. Turint galvoje, kad vidutinė valdininko alga (Astana iš esmės yra valdininkų miestas) – maždaug 2,5 tūkst. litų, tokios pramogos – išskirtinės.

Dar laisvalaikiu galima eiti valgyti arba į prekybos centrą, arba į diskoteką. Alus klube kainuoja 10–15 litų, degtinės taurelė – apie dešimt. Įėjimas į diskoteką – daugiau kaip 30 litų. Taigi  pagrindinė astaniečių pramoga – pasivaikščiojimai. Miesto parkeliuose, aikštėse, upės pakrantėse vaikšto kazachai dideliais būriais – šeimomis, jaunuolių grupelėmis, senolių draugijos. Vaikšto pasipuošę lyg podiumu. Merginos degina žvilgsniais vaikinų būrelius, o šie blizgina popietės saulėje savo puošeiviškus kostiumus. Solidūs tėčiai globoja įvairiaspalviai papuoštus vaikučius, o senoliai, susiėmę už rankų, matyt, negali atsistebėti, į ką pavirto jų senasis Celinogradas.

Nacionalinio kurdako ypatumai

Su draugais perėjome gal kelių kilometrų takų šalia Išimo upės. Daugybė puikių personažų aplink, daugybė šypsenų. Merginos mielai fotografuojasi. Oras puikus.

Radome kavinę, sukonstruotą iš kelių butų daugiaaukščio apačioje, paprašėme patarnautojo įjungti televizorių, nes tuoj turėjo transliuoti futbolo rungtynes. Subėgę padavėjai atgabeno didelį televizorių. Dar užsisakėme nacionalinį patiekalą kurdaką, kurį pakomentavo kavinukės šefas vardu Almazas: "Kurdakas gaminamas taip: avienos širdis, inkstai, kepenys, plaučiai, kiti produktai sudedami į didelį puodą supjaustyti dideliais gabalais ir verdami pasūdytame vandenyje. Paskui viskas supjaustoma smulkiais gabalėliais ir karštoje keptuvėje pačirškinama su įkaitusiu lajumi. Įdedama apkepintų bulvių, morkų svogūnų, taip pat pipirų ir druskos. Patiekalas puikiai tinka prie alaus."

Gerai praleidome dieną, patyrinėjome Astanos istoriją ir architektūrą, labai skaniai pavakarieniavome. Gaila, kad Belgijos komanda, už kurią sirgome mes ir visas baras, pralaimėjo.
Gaila ir dėl to, kad ryt jau skrendu atgal. Visiems, kam pasitaikytų proga, siūlau apsilankyti Astanoje (Kazachstane). Nors patirsite lengvą civilizacinį šoką,