Pavyzdžiui, į Famagustos miestą bent kelis dešimtmečius niekas, išskyrus teritoriją saugojusius karius, apskritai negalėjo patekti. Laimei, pastaruoju metu kirsti Jungtinių Tautų saugomą sieną tarp pietinės ir šiaurinės salos dalies vis paprasčiau – tereikia su savimi turėti pasą.

„Tiems, kurie visiškai nenori sukti galvos, rekomenduojama rinktis ekskursijas autobusu – jis saugiai nugabens pietinėje salos dalyje apsigyvenusius turistus į šiaurinę jos dalį ir atgal. Taip ne tik pamatysite nenusaldintas senąsias pilis ir vienuolynus žalių kalnų viršūnėse, bet ir išgirsite kultūriškai itin turtingo šiaurinio Kipro istorijas“, – sakė tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ Produkto skyriaus vadybininkė Edita Liumparaitė.

Nors dabar jau galima vykti poilsiauti ir į šiaurinę salos dalį, vis dėlto pietinėje poilsio, pažinimo bei pramogų infrastruktūra išvystyta geriau. Kipras – nedidelė sala, nuo bene toliausiai įsikūrusio Pafoso pietuose iki Šiaurės Kipre lankomos Famagustos, Kirenijos – apie 200 km (o nuo kitų pietinio Kipro kurortų – dar mažiau), todėl per ilgesnę vienos dienos kelionę į šiaurinę dalį galima pamatyti išties daug.

Kirtę Kipro pietus ir šiaurę skiriančią sieną, netrukus pajusite, kad atsidūrėte tarsi alternatyvioje Kipro versijoje – nors praeitis čia ta pati, vienos salos, bet dabartis – visai kitokia. Iš minaretų penkis kartus per dieną pasigirstantys mečečių tarnautojų – muedzinų kvietimai maldai, moterų musulmonių drabužiai, turkų virtuvės patiekalai ar dažniau sutinkami kareivai įtikins, kad šiaurinės ir pietinės salos dalies lankymas – tai visiškai skirtingos, tačiau, žinoma, įdomios patirtys.

Miestas-vaiduoklis

Famagusta – viena labiausiai lankytojus traukiančių vietų salos šiaurėje. Kadaise tai buvo svarbiausias salos uostas ir vienas turtingiausių krikščionių miestų.

XX a. Famagusta tapo vienu gražiausių Europos, o kartu ir didžiausiu viso Kipro kurortu, kuris pritraukdavo dešimtis tūkstančių lankytojų. Tačiau po Turkijos invazijos viskas pasikeitė – taip kaip stovi miestą palikti priversti gyventojai po salos padalijimo sugrįžti nebegalėjo. Čia negrįžo ir turistai, todėl didžiulis kurortas liko kone visiškai apleistas.

Prabangūs viešbučiai, restoranai, parduotuvės, namai ir kavinės tarsi sustingo laike. Pasaulį apskriejo fotomenininkų užfiksuoti kadrai, kuriuose nebeveikiančiuose restoranuose paserviruoti stalai ištisus dešimtmečius laukia sugrįžtančių svečių. Daugiau nei keturis dešimtmečius – nuo 1974 m. – kurortinėje dalyje gyvenimas stovėjo vietoje, pastatai ėmė nykti, o pats miesto vardas imtas minėti šalia garsių miestų-vaiduoklių, tokių kaip Pripetė Ukrainoje.

Šekspyro pėdsakai

Paradoksalu, bet griūvantis turistinis miestas šiuo metu tampa nauju turistų traukos tašku. Tiesa, ši – naujausių laikų Kipro istoriją liudijanti miesto dalis – nėra vienintelė Famagustos įdomybė. Čia yra ir įspūdinga venecijiečių (jie valdė salą nuo 1489 iki 1570 m., kuomet Kiprą užėmė Osmanų imperija) statyta miesto gynybinė siena.

Dar vienas žmones traukiantis įtvirtinimas – vadinamoji Otelo pilis (XIV a.). Taip, tai tas pats žymusis Šekspyro tragedijos herojus, kuris, anot garsiausio Vakarų dramaturgo, būtent čia pasmaugė savo mylimąją Dezdemoną.

O štai krikščioniškosios ir musulmoniškosios kultūrų susidūrimo liudytojas – gotikinė Šv. Nikolajaus bažnyčia (XIV a.), statyta pagal garsiosios Reimso katedros Prancūzijoje pavyzdį. Tiesa, krikščionių šventove ši gotikinė katedra išbuvo neilgai, mat Osmanų imperijai užėmus Famagustą, pastatas paverstas mečete. Dabar priešais lankytojų akis atsiveria netikėtas vaizdas – gotikinė katedra su minaretu – prie mečečių statomu bokštu. Šis keistas įspūdis bus dar labiau sustiprintas, jeigu jums pasiseks ir išgirsite, kaip muedzinas kviečia rinktis maldai į gotikinės architektūros šventyklą.

Kirenija – tarp jūros ir kalnų

Kirenija – šiame uostamiestyje susitinka Viduržemio jūra, kalnų panoramos bei įspūdinga istorija. Toks mišinys miestą paverčia vienu stipriausių traukos taškų šiaurinėje salos dalyje. Šis ypatingo grožio uostamiestis įsikūręs Kirenijos kalnagūbrio papėdėje.

Kirenijos tvirtovė – senas statinys – ant bizantiečių įtvirtinimų savas fortifikacijas čia statė kryžiuočiai, o po to ir venecijiečiai. Tie, kas matė šiuos įtvirtinimus, teigia, jog tvirtovė iki šiol neprarado savo didybės bei daro milžinišką įspūdį.

Tvirtovėje E. Liumparaitė rekomenduoja aplankyti muziejų, kuriame įsikūręs sudužusio laivo ekspozicija – čia pristatomi daiktai iš nuskendusio kireniečių laivo, kuris Kipro pakrantėse plaukiojo dar IV a. pr. Kr.

Pilis ir istorinis uostas – labiausiai lankomos Kirenijos vietos. Su jomis galima gretinti nebent Bellapais vienuolyną – jį dar XIII a. pradžioje pastatė kryžiuočiai. Prancūziškas vienuolyno pavadinimas reiškia – „taikos abatija“. Iš vienuolyno atsiveriantis įspūdingas vaizdas į Kireniją bei jūrą, leis pajusti ypatingą vietos dvasią.

Dar įspūdingesni peizažai atsiveria iš Kirenijos kalnagūbrio šlaite stovinčios Šv. Ilarijaus pilies. Ji buvo įkurta kaip vienuolynas ir pavadinta pirmojo vienuolio garbei. Vėliau vienuolynas virto gynybiniais įtvirtinimais, kurių nesugebėjo užimti nė vienas priešas.

Tiek salos pietuose poilsiautojai nesunkiai suras juos labiausiai traukiančių pramogų ir užsiėmimų, tiek šiaurėje – įdomių ekskursijų, todėl Kipras yra ne vienos kelionės, o daugelio sugrįžimų vieta.