Šypsenos terapija

Tiesa, pamatyti, kaip šokamas zukas, "YouTube" gali kiekvienas. 2016-ųjų spalį įkeltas filmukas "Rytis & Diana – Zouk Lietuva" akimirksniu pasklido po socialinius tinklus ir tapo puikia Lietuvos vizitine kortele.

"Mes mylim Lietuvą! O tu?" – klausia Diana su Ryčiu ir pradeda šokio kelionę per įstabiausias Lietuvos vietas: Gedimino, Trakų pilį, Trijų Kryžių kalną, Katedros aikštę Vilniuje, Nemuno salą Kaune, Klaipėdą, Palangą... "Viskas vyko taip: nuvažiuojame į vietą, sušokame ir važiuojame kitur. Buvo smagu, šio šokio kalba norėjome papasakoti, kokia graži Lietuva", – paaiškina Rytis. Net ir filmuko pradžioje rodoma žolę rupšnojanti karvė, regis, puikiai suprato šią kalbą.

Diana ir Rytis – pora ir gyvenime, todėl kalbėti atskirai apie zuką arba apie gyvenimą niekaip nepavyktų. Tai yra jų gyvenimo būdas, filosofija, pasaulėžiūra, religija ar kaip tik nori galite vadinti. Lygiai taip neatsiejama nuo jų veidų šypsena: šypsodamiesi jie šoka, kalba, netgi tyli. "Kai darai tai, kas patinka, negali kitaip jaustis", – sako Rytis. "Kuo daugiau šypsenų ir laimingų žmonių, tuo geriau gyventi. Lietuviams labai trūksta emocijų, kontakto", – antrina Diana.

Išties Lietuvos taip neslėgtų cepelininis dangus, jei būtų daugiau tokių žmonių. Ir neišsivaikščiotume, kaip to nedaro Diana su Ryčiu. Iš Lietuvos jie išvyksta tik tam, kad patobulintų šokio įgūdžius. Braziliško šokio išmokę užsienyje rengiamuose zuko festivaliuose, jiedu daug keliauja po pasaulį.

Improvizacija iš širdies

Kur abu atvedė kelionė per gyvenimą su zuku, prasidėjusi prieš ketverius metus? Kokie jie dabar? "Totaliai kitokie, – teigia Rytis. – Aš iki tol gyvenau patirdamas didelę įtampą, konkurenciją – buvau egoistas. Mačiau, kaip žmonės ruošiasi pasirodymams varžybose kartodami tą patį per tą patį, nemėgdami nei dainos, pagal kurią šoka, nei paties šokio dėl vienintelės priežasties – laimėti, patirti 5 minutes meilės, dėmesio, šlovės! Ir aš taip dariau, kol supratau: kai nežinai, kaip tai rasti savyje, labai reikia dėmesio iš šalies."

Tuomet sutiko mokytojus, kurie atskleidė, kad galima šokti kitaip, širdimi, kad ne pasirodymas, o pats šokis jau yra laimėjimas. Zuko šokėjų galvose minčių apie kovą nėra, jie vertina ir brangina minutes, leidžiamas su partneriu, kuria nuoširdumo, meilės bei pagarbos vienas kitam atmosferą. Zukas priklauso socialinių šokių kategorijai, o jie skirti atsipalaiduoti, susipažinti su naujais žmonėmis, bendrauti.

"Daugelio šokių žingsniai, judesiai, sukiniai sudėtingi, privalai juos išmokti, kad gerai šoktum. Zukas padeda išreikšti tai, ką jau moki. Prie pagrindinių jo žingsnelių galima pridėti kitų šokių žingsnelius ir improvizuoti. Tai leidžia kiekvienam rasti artimą stilių ar susikurti savitą", – aiškina Rytis.

Netrukus prasidėjo jo, kaip zuko mokytojo, kelionė. Su Diana susipažino jai atėjus į pirmą Ryčio bačiatos ir kizombos šokių pamoką. Po dvejų metų kartu pradėjo tyrinėti zuką ir tapo pora ne tik šokyje, bet ir gyvenime.

Prieš tai perėjome daug uraganų ir gyvenime, ir santykiuose, kol supratome svarbiausia: jei atsidavimas meilei ir tiesai yra didesnis už tave patį, nė viena pora neišsiskirs.

Gyvenimas be tvorų

Diana, prieš atrasdama zuką, taip pat patyrė panašius išgyvenimus: "Įprastai kitų šokių festivaliuose, konkursuose įnirtingai varžomasi norint įrodyti "esu geriausias!" Taip ir aš: tik pradėjusi šokti mokiausi visose įmanomose šokio mokyklose, kad aplenkčiau vieną vyruką, kuris jau šoko keletą mėnesių ir atlikdavo dvigubą sukinį – mano akyse jis atrodė profas."

Zukas išmoko kvėpuoti vienu ritmu, moteris net užsimerkusi gali judėti, kai vyras puikiai veda. "Nėra jokio nurodinėjimo, tik šokio polėkis, – įvardija svarbiausią išskirtinumą. – Įsiklausymas į partnerio vedimą šokant buvo mano moteriškumo kelionės pradžia. Iš viską galinčios pati pasidaryti tapau moterimi, kuri gali išgirsti ir sekti vyrą."

Diana įsitikinusi – šokis dailiosios lyties atstovėms be galo reikalingas, nes išmokstama klausyti, atsipalaiduoti ir nebediriguoti partneriui. Šokdami vyrai gali asistuoti moteriai, o šios, gavusios impulsą, atsiskleisti ir parodyti įgimtą grožį.

"Dvejus metus šokau socialinių šokių pamokose ir vakarėliuose. Vis būdavome šalia, žinojome, kad mums gera kartu šokti, bet dar nematėme vienas kito. Tačiau kartą viskas staiga pasikeitė – atėjo laikas mums pradėti keliauti drauge", – šypsosi Diana.

Būta įvairių patirčių bei išbandymų, privertusių pakeisti požiūrį į santykius ir pasikeisti patiems. Zukas du jaunus žmones padarė stipresnius, nei jie buvo iki tol. Kad ir kiek bandžiau iškvosti, ar jų namuose sklando nesutarimų skersvėjai, ar būna nekalbadienių, audrų, atsakas vienas – šypsena. Jie tarsi net nesupranta, ko klausiu, tik šypsodamiesi žvelgia vienas į kitą, liečia ranką.

"Prieš tai perėjome daug uraganų ir gyvenime, ir santykiuose, kol supratome svarbiausia: jei atsidavimas meilei ir tiesai yra didesnis už tave patį, nė viena pora neišsiskirs", – neabejoja Rytis.

O fizinis artumas ir šokyje, ir gyvenime ar kartais neskatina pasipurtyti ir bent akimirkai pasijusti laisvam? "Ne, jei jį pajutai, tai niekada nesikeičia. Tai toks geras jausmas – tarsi būtum užkopęs į Himalajus. Pučia vėjai, iš po kojų byra akmenys, bet tu vis tiek stovi viršukalnėje", – vaizdingai palygina Rytis.

"Mes be tvorų gyvename", – juokiasi Diana, šiandien užimta ir maloniais namų šeimininkės rūpesčiais. Pora persikraustė į naują butą, todėl dabar prisidėjo naujakurių darbai darbeliai.

Moko būti savimi

Dianos ir Ryčio šokių repeticijos nė iš tolo neprimena pamokų. Tai tarsi šeimos susitikimas."Kiekvieną kursą pradedame sunkiausiu pratimu – apsikabinimu. Po jo visi žingsneliai yra gana lengvi", – šypsosi Diana, kalbėdama apie lietuviams būdingą drovumą ir susikaustymą. Jau po kelių pamokų partneriai vienas kitam tampa labai draugiški, artimi, nebijo parodyti jausmų ir apsikabinti.

Tas artumas išlieka ne tik šokių studijoje. Per vakarėlius geriama arbata, užkandžiaujama, daug kalbamasi ir šokama. Jie gali vykti ne tik šokių salėse, bet ir kavinėse, gatvėse, paplūdimiuose. "Linksmi zuko vakarėliai, rengiami visame pasaulyje, palieka neišdildomų įspūdžių", – tikina Rytis.

Šokių studijoje Diana su Ryčiu dalijasi žiniomis bei potyriais, gautais įvairiuose užsienio seminaruose, kursuose, festivaliuose ir privačiai mokydamiesi iš geriausių pasaulio mokytojų. Jiems negaili nei pinigų, nei laiko. Zuko pamokas rengia visoje Lietuvoje. Kai šokti zuką mokė šiauliečius, daugelis apgailestavo, kad kursai per greitai baigėsi, panoro šokti ir toliau, ir savaitgaliais. Paprastai kursai trunka dvi tris savaites, tačiau prireikus pratęsiami. Amžiaus apribojimo jokio: šoka ir 20-mečiai, ir 60-mečiai.

Pasiekėme viską, ko norėjome: esame kartu, šokame, uždirbame. Kai žinai savo vidų, gali džiaugtis išore.

Zuką šoka labai paprasti, laisvi, bendraujantys žmonės. Jie nenori pasirodyti, jie nori atrasti save. Muzika, pagal kurią šokama, įvairi – nuo hiphopo iki klasikos. Jau minėtame vaizdo filmuke Diana ir Rytis šoka pagal sutartinę.

"Daugelis žmonių įsitikinę: "Aš nemoku šokti." Neateina šokti, nes bijo. Mintys yra didžiausi spąstai, jos dažnai riboja žmonių galimybes", – sako Diana. "Kuo labiau esi savimi, tuo labiau gali atsipalaiduoti, geriau šokti ir pajusti kitus žmones. Žmonės dažnai bando būti tuo, kuo nėra, užsideda kaukes. Zukas moko paprasčiausiai būti savimi", – papildo Rytis.

Diana apgailestauja, kad daugelis moterų savo vidinius lūkesčius atideda neribotam laikui ir daro tai, ką reikia: eina dirbti, siekti karjeros. Paskui skundžiasi pečių, kaklo skausmais, įtampa. "Moterims atėjus šokti dažnai būna sunku – jos yra užsidariusios nuo įtampų, stresų", – pastebi Diana, kuri vien moteriai įėjus į patalpą pajunta, kokią energiją ji spinduliuoja. Ji dar veda specialius užsiėmimus, padedančius moterims išsilaisvinti iš įtampos.

Geros dienos receptas

Dianos ir Ryčio energija, regis, pasklinda po visą redakcijos patalpą. Jauku ir gera, tarsi pasikalbėjus su seniai matytais ir pasiilgtais bičiuliais. Bandau išklausti apie ateities planus, bet tai tas pats, kaip paklausti upės, kur ji teka.

"Anksčiau daug ką planuodavome, bet įsitikinome: net jei ir labai kietai suplanuosi, viskas pasikeičia. Pasiekėme viską, ko norėjome: esame kartu, šokame, uždirbame. Kai žinai savo vidų, gali džiaugtis išore", – dalijasi paprastu atradimu Diana.

Pokalbio pabaigoje paprašyti pasidalyti geros dienos receptu, prajuokina: "Tu pradėk", "Ne, tu..." Sutariame, kad receptas bus bendras: "Įsivaizduokime šokantį žmogų. Jis kuria, improvizuoja čia ir dabar. Nėra jokių mokytojų, jokių komisijos narių, kurie vertintų. Tu ir pats negali savęs įvertinti dėl to, kas nutinka. Tai gyvenimo šokis nežinomybėje, ir tai kažkas nepaprasto. Gera diena, kai štai taip improvizuoji nuo ryto iki vakaro."

Atsisveikindami apsikabiname. Zukas išmoko: žmonių, kuriuos pirmą kartą nedrąsu apkabinti, vėliau nesinori paleisti. Žinau, kad būtinai dar kada nors paklausiu, kas nutiko jų kelionėje per gyvenimą.