Rodos, per paskutinius metus vyro gyvenime įvyko viskas, apie galima svajoti: šeimą papildė du mažyliai, vienas po kito pasipylė koncertai geriausiuose pasaulio teatruose. o netrukus startuos ir didžiausių arenų vertas Merūno koncertinis turas. Ir nors daug žmonių pasakytų, kad tokiais pasiekimais galima džiaugtis tik įsikišus turtingiems tėvams ar giminaičiams, Merūno kelias į šlovę buvo ilgas ir sunkus.

„Augau Kaune, Šančiuose. Mūsų rajone gyveno visokio plauko žmonės – nuo čigonų kaimynų, kurie kieme laužus kūrė ir darė valgyti, iki žmonių, kurie namuose elektros neturėjo. Yra kiemo draugų, kurie kalėjime sėdėję už įvairiausius nusikaltimus“, – sako Merūnas.

Jo aplinka tikrai nebuvo įkvepianti. Ir tikriausiai mažai kas žino, kad šiandien visų mylimas atlikėjas, nuostabus vyras ir tėtis vaikystėje buvo itin sunkus vaikas. „Vaikas buvau nelengvas, dėl savo blogo elgesio pakeičiau net septynias mokyklas. Kažkada teko ir pirštą sulaužyti. O pirmoje klasėje mokytoja pasakė: geriau mokyčiau 10 vaikų nei šitą vieną“.

Merūnas prisimins ir mamą – jos sunki liga, apie kurią šeima sužinojo per Kalėdas, o paskui – jos mirtis privertė jį pasikeisti. „Prarasti motiną – kaip prarasti gabalą savęs. Sunku net įsivaizduoti, ką reiškia mamos mirtis paauglystės laikotarpiu, likus savaitei iki gimtadienio. Susisuka galva, pasimetimas. Mane išgelbėjo bendravimas su draugais – tikriausiai tai buvo vienintelis būdas nenušokti nuo stogo“.

Muzika jo gyvenime buvo visada, tačiau tik atsisveikinęs su mama vaikinas prisiminė kažkada girdėtą komentarą: kartą prarėkęs chorą iš muzikos mokytojos jis sulaukė patarimo – jei nuspręsi mesti dailę, rinkis muziką. Taip atsidūrė konservatorijoje. Tiesa, tam, kad išgyventų, turėjo dirbti pačius juodžiausius ir net sveikatai pavojingus darbus: „Vienoje firmoje perpildinėdavau iš suplyšusių maišų cementą. Ir tos dulkės man pradėjo graužti plaučius, net kosėjau krauju. Labai bijojau, kad nebegalėsiu dainuoti“.

Kartą Merūno draugai išgirdo apie realybės šou „Kelias į žvaigždes“ ir šiam nežinant užregistravo jį į atranką. O jis taip sužavėjo visus, kad iš karto pateko į televiziją. Tada atrodė, kad jau viskas pasiekta, mat projekto populiarumas buvo milžiniškas, o jį laimėjus gyvenimas virto tikru filmu. Pasibaigus pompastiškam dėmesiui ir koncertams, vaikiną ištiko panikos priepuolis. Jis suprato, kad turi eiti keliu, nuo kurio pradėjo, todėl grįžo prie akademinės muzikos. Ir tada atsivėrė didžiausių pasaulio teatrų durys.

Sunkiausia tada buvo palikti šeimą namuose: „Kadangi pačioje pradžioje buvo tarsi bandomasis laikotarpis, negavau tokių pinigų, kurie leistų man visą šeimą išsivežti gyventi kokybiško gyvenimo kartu. Todėl Erika ir mažylis liko Lietuvoje. Visiems mums buvo be galo sunku“.

Išskirtinai „Bus visko“ laidai Merūnas papasakos apie dramatišką kalėdinį pasirodymą Austrijoje, kuomet buvo paskelbta apie bombą teatre. „Pamenu bėgančius žmones, kaukšinčius moterų kulniukus ir man į akis rėkiamą frazę: bomba, bomba. Bėkit, bomba! Tada pagalvojau – nejaugi nepamatysiu savo dar negimusio antrojo sūnaus?”

Išskirtinis Merūno interviu laidoje „Bus visko“ – šį sekmadienį 16:40 per LNK.