Laida „Beatos virtuvė“ keliaus po visą Lietuvą ieškodama maisto herojų – tų, kurių dėka valgome skanesnį, įvairesnį ir sveikesnį maistą, pasakos sėkmės istorijas žmonių, kurie džiaugiasi lengvesniu gyvenimu, o pakalbėti apie maistą, gyvenimą ir jo skonį kvies žinomus žmones. O kokiais malonumais ir nuodėmėmis barsto savo gyvenimą pati B. Nicholson, domėjosi „TV diena“.

– Kokia laida bus, kuo ji išsiskirs iš ankstesniųjų puokštės, kur lėksit, ką lėkštėje turėsit ir kuo su žiūrovais dalinsitės?

– Jei trumpai, tai bus maisto idėjos šeimai, maisto idėjos tiems, kurie nori suplonėti ir valgyti sveikiau, receptai gardumynų ir kepinių bei istorijos apie tai, kaip gyventi geriau, apie ypatingus žmones, kurie augina ir gamina tai, ką mes valgome čia, Lietuvoje.

Laida bus apie tai, ką turime geriausio Lietuvoje, kartu su pokalbiais. Turėsime svečių – ir žinomų, ir paprastų žmonių, aš, žinoma, gaminsiu. Iš esmės laidoje bus keletas nuolatinių rubrikų, kurias ateityje keisime. Man pačiai patinka žiūrėti užsienio kulinarines laidas, pati iš jų pasisemiu įkvėpimo, o kadangi mano laida bus rodoma penktadieniais, tai tikiuosi, kad žiūrovai ras įkvėpimo, ką gaminti savaitgalį. Taip pat rodysiu, kaip galima maitintis sveikiau, apie tai kalbėsimės su svečiais, ir, žinoma, bus ir skanumynų. Be to, labai džiaugiuosi, kad pasakosime apie žmones, kurie kuria maistą savo rankomis, rubrikoje „Lietuvos maisto herojus“.

– Juokaujama, kad paprastai moters kulinarinė karjera prasideda po vestuvių. O kokie jūsiškės vingiai?

Valgau sveikai, daug gaminu pati, visada renkuosi kuo daugiau daržovių ir mokausi nesuvalgyti penkių gabalų torto, o pasitenkinti vienu.

– Tikrai? Nesutinku, negi moteris yra tik vyro tarnaitė? Aš visada mėgau gaminti, nuo vaikystės, bet lygiai taip pat mėgstu ir valgyti… Mano vyras juokauja, kad jis mane visko išmokė. Yra dalis tiesos, nes kai pradėjau gyventi tarp Lietuvos ir Londono, iš tiesų rimtai susidomėjau kulinarija, ten buvo labai daug restoranų, produktų ir maisto žiniasklaidos. Anglijoje esu baigusi daug virtuvės mėgėjų kursų, bet ten baigiau ir rimtus kulinarijos mokslus, įgijau kulinarijos meno diplomą Leiths kulinarijos mokykloje.

– Po Lietuvą jau keliavote kulinariniais takais, matyt, nebenustebinsi jūsų nei kanapėmis, nei putino uogomis. Ir visgi – kokiais paskutiniais atradimais džiaugiatės?

– Iš esmės, manau, kad mes Lietuvoje turime labai daug kokybiško maisto. Kelias nuo gamintojo / augintojo iki stalo yra labai trumpas, esame nepraradę ryšio su gamta. Vasarą mano didžiausias džiaugsmas yra daržovės ir vaisiai. Tikrai yra labai daug žmonių, kurie iš tiesų myli savo darbą, jų užaugintas ir su meile sukurtas maistas iš tiesų skanesnis. Man labai patinka lietuviški sūriai ir daržovės.

– Viena pirmųjų laidos viešnių – Nemira Pumprickaitė, kurią vargiai žiūrovai įsivaizduoja su prijuoste. Mestelkite užuominų, ko iš šio susitikimo tikėtis?

– Aš pati likau labai nustebinta susitikimo su Nemira. Ji yra puiki profesionalė, labai mėgstu žiūrėti jos laidą, o pabendravusi maisto ir gyvenimo temomis įsitikinau, kad be pastangų nėra rezultatų. Po interviu su ja likau įkvėpta ir net rašiau savo draugėms, kokia ji stipri moteris. Sužinosite, po kokį parduotuvės skyrių ji vaikšto kaip po muziejų ir kiek kartų per savaitę sportuoja...

Esu gana nuosaiki, turiu didelę šeimą, gyvenu aktyvų gyvenimą, taigi tikrai neturiu laiko praleisti virtuvėje pusę gyvenimo – man svarbu, kad būtų greita ir skanu.

– Laidoje pasakosite istorijas žmonių, kurie pakeitė savo mitybos įpročius. Pasigirkite, kokių nuodėmių atsižadėjote pati?

– Oi, labai kovoju su savo pomėgiu pavalgyti vakarais, ypač saldumynų. Kažkaip dabar, kai praleidau daug laiko namie ir tikrai esu labai rami ir laiminga, nustojau triauškinti saldainiukus, pastebėjau vieną dalyką: jei esu pavargusi ir atidavusi daug energijos, tai iš karto noriu saldumynų… O šiaip, valgau sveikai, daug gaminu pati, visada renkuosi kuo daugiau daržovių ir mokausi nesuvalgyti penkių gabalų torto, o pasitenkinti vienu. Maistas yra malonumas, juo reikia mėgautis, bet viskas su saiku.

– O kokioms pagundoms imuniteto neturite?

– Šokoladiniams saldainiams, man yra „šakės“ liaudiškai tariant, esu visiška jų fanė nuo vaikystės, ypač visokių retro saldainių, pvz., „Sostinė“, „Paukščių pienas“, „Veliuona“ ar „Ananasiniai“. Taip pat labai mėgstu gerą šokoladą, ypač su riešutais. Tai yra mano silpnybė.

– Kalbėsite apie lengvesnį gyvenimą. Ar pati esate išmėginusi?

– Oi, esu, žinoma, bet nebetikiu jomis, nėra tokio dalyko kaip trumpas kažkoks kelias – reikia keisti gyvenimo būdą ir kiekvieną dieną nugyventi taip, kaip norėtumei nugyventi visą likusį gyvenimą. Įrodyta, kad dietos ir trumpi rezultatai yra tik trumpi rezultatai. Dar viena paslaptis yra sportas ir gera vidinė būsena – tai svarbiau už bet kokias dietas.

– Maitinančios mamos prisiklauso mitų iš visų pašalių. Kaip šis ypatingas etapas įtakoja jūsų valgiaraštį?

– Visiškai niekaip. Gal pradžioje, kai tik gimė Haris, labai pamėgau košę – valgydavau visokias ir visaip, dabar valgau įvairų maistą. Galbūt daugiau pamėgau pieno produktus, labai mėgstu jogurtą ir sūrį.

– Jokia paslaptis, kad saviguodai neretai pasitelkiamas antistresinis pyragėlis. Kuo jį siūlytumėte pakeisti, kad ir malonumo būtų ne mažiau, ir kūnui ne taip grėsminga?

– Oi, istorija iš mano gyvenimo. Pasakysiu taip: aš stengiuosi namie nelaikyti jokių didelių pagundų – jei yra tortas, tai suvalgau gabalėlį su uogomis ir dideliu malonumu. Jei jo nėra, tai išsiverdu avižinės košės su bananu, uogomis ir cinamonu – puikiausiai atstoja pyragėlį.

– Jūsų svetainė – išsigelbėjimas pritrūkus kulinarinių idėjų. O jums pačiai iškyla klausimas, ką šiandien gaminti? O gal pasiduodate „negaminadieniui“?

– Tikrai mėgaujuos „negaminadieniu“, tikrai tikrai – nesu išprotėjus fanatė, labai mėgstu eiti į restoranus, taigi, jei nenenoriu gaminti, tai ir negaminu, tada tai daro mano vyras arba einame į miestą valgyti.

– Jūsų receptai giriami ir todėl, kad patiekalas praktiškai visada pavyksta. O kokios nesėkmės įrašytos jūsų virtuvės CV?

– Štai neseniai TV laidai bandžiau įdarytų cukinijų receptą, panaudojau vienas naujas kruopas, tai visai nepavyko rezultatas, teko išmesti, bet retai taip būna. O mano patiekalai pavyksta todėl, kad ir mano knygose, ir žurnale receptai būna išbandomi arba užrašomi gaminant. Man svarbu, kad pavyktų ir kitiems.

– Kokio produkto, prieskonio nemėgstate ar vengiate?

– Žalių svogūnų nemėgstu ir nevalgau.

– Kalbėdama apie gyvenimo pokyčius esate sakiusi, kad paprastai gailiesi ne to, ką padarei, o to, ko niekada neišdrįsai padaryti. Ar tai taikote ir virtuvėje: ragaujate egzotiškus produktus, neįprastus gyvius, gaminate tai, kas atrodo „aukštoji matematika“?

– Būtent – ir visiems to linkiu. Jei tikrai turi vidinį norą kažkam – pabandyk. O dėl bandymų virtuvėje, aš esu gana nuosaiki, turiu didelę šeimą, gyvenu aktyvų gyvenimą, taigi tikrai neturiu laiko praleisti virtuvėje pusę gyvenimo – man svarbu, kad būtų greita ir skanu. Tikrai esu linkusi išbandyti naujus dalykus, bet ne gyvius – jokiu būdu. Pvz., kai praėjusią vasarą viešėjome Azijoje, paprašiau nuvykti į turgų ir ten valgiau gatvės maistą, salotas, kurias tau pardavėja sumaišo rankomis. Mano vyras buvo pakraupęs, o aš jas valgiau ir man buvo skanu.

– Šventėms dažnai dovanojamos skanios, vartojamos dovanos. Ką kraunate mylimiems žmonėms ir norėtumėte pati rasti savo krepšelyje?

– Manau, visada svarbu saikas, labai smagu padovanoti ir gauti kažką suvalgomo. Tinka ir sūris, ir uogienė, tik, svarbiausia, ne per daug. Aš gaunu labai daug maisto kaip dovanas, tai kartais jo būna per daug, tada man skauda širdį, jei kas nesunaudojama. Saikas visada yra gerai, kaip ir alkis – visada geriausias prieskonis.

– Koks patiekalas, produktas jums yra laimės sinonimas?

– Braškės, mėlynės, pomidorai, burokėliai, grybai ir dar bulvės. Kalbu su jumis ir užsimaniau cepelinų (juokiasi).