Lietuvoje atgimstančios senųjų amatų tradicijos domina ir mūsų kaimynus – į amatininkų namus Dzūkijoje vis dažniau užsuka turistų iš kaimynės Baltarusijos.

Kaimynai domisi Dzūkijos amatais

Įžengus į XXI a. Europoje itin susirūpinta kulinarinio paveldo tradicijų išsaugojimu. Lietuvoje aktyviausi dzūkai ir aukštaičiai, prisijungę prie bendro Europos kulinarinio paveldo tinklo.

Gardino srities moksleiviams, mokytojams ir studentams vykstant per sieną galioja bevizis režimas, tad jie čia – dažni svečiai.

Į šalia Druskininkų esančius Romualdo Visocko amatininkų namus beveik kasdien atvyksta moksleivių ekskursijos. Šiemet sodyboje dažniausi svečiai buvo iš Baltarusijos. Pasak šeimininko, baltarusiai itin domisi Dzūkijos regiono amatais, sveika mityba.

„Dabar vaikams, mokytojams ir studentams galioja bevizis režimas. Daugiausia į edukacines programas važiavo vaikų iš Baltarusijos. Atvažiuoja ir iš Lietuvos, bet vis dėlto didžioji dalis – kaimynai“, – sakė Amatininkų namų savininkas R.Visockas.

Sodybos šeimininkas, daugelį metų rinkęs Dzūkijos regiono liaudies buitinius reikmenis, pernai atidarė etnografinį muziejų ir medžio drožinių ekspoziciją. Čia vyksta tautodailininkų plenerai, puoselėjamas tradicinis dzūkų kulinarinis paveldas.

Gali sumušti sviestą ir jo paragauti

„Vaikams atostogos, todėl nutarėme praplėsti vaikų akiratį. Lietuvių amatai mums įdomūs, nes jie šiek tiek panašūs į mūsų, slavų. Ir pas mus sviestas buvo mušamas taip pat. Mums patiko, kad kiekvienas vaikas galėjo pabandyti jį mušti“, – džiaugėsi Baltarusijos Gardino gimnazijos mokytoja Elena Stasiukevič.

Amatininkų namuose galima ne tik pabandyti sumušti sviestą, bet ir jo paragauti. Amatininkų namų šeimininkas sako, kad tautinį kulinarinį paveldą puoselėti nelengva. Tačiau tradicinių gaminių sertifikatų gauti nesiveržia.

„Duoną pradėjome kepti vėliau nei bandas. Važiavome po kaimus, išmokome jas kepti autentiškai – su lašinukų užpilais, grietine. O duonytę, kai būna šilčiau, ir vaikučiams leidžiame paformuoti. Tada liže įšauname į iškūrentą krosnį ir kepame joje. Duona – su natūraliu raugu, jokių mielių. Kilimo procesas trunka dvi dienas“, – pasakojo Amatininkų namų savininkas.

Gamintojai paiso reikalavimų

Kiekviena pasaulio valstybė, tauta, etninė grupė gali didžiuotis savo tradiciniu maistu, skiriasi jų nacionaliniai mitybos ypatumai. Tačiau globalizacija ir gyventojų migracija keičia žmonių mitybos įpročius. Todėl įžengus į XXI a. itin susirūpinta tradicijų išsaugojimu. Prieš 14 metų sukurtas bendras Europos kulinarinio paveldo tinklas, prie jo prisijungę ir Dzūkijos bei Aukštaitijos regionai.

O Seimas, skatindamas skleisti informaciją apie tradicinius amatus ir kulinarinį paveldą, prieš penkerius metus priėmė Tautinio paveldo produktų įstatymą. Ir nors kol kas valstybės parama tradicijas puoselėjantiems maisto gamintojams nedidelė, Žemės ūkio ministerija pripažįsta, kad atsiranda vis daugiau gamintojų, atitinkančių kulinarijos paveldo sertifikato gavėjams keliamus reikalavimus.