Blynai ir Morė – du Užgavėnių mitai. Taip sako etnologas Libertas Klimka ir griauna įsitikinimus, kad persirengėlių šventė be šių atributų tiesiog neįmanoma. Girdi, kadaise blynais svečius vaišindavo tik tinginės ir apsileidėlės.

Apsukrios ir geros šeimininkės Užgavėnėms ruošdavosi iš anksto: kimšdavo žąsų skrandelius ir virdavo šiupinį su kiaulės uodega.

"Tai – tikrasis Užgavėnių valgis. Simboliška: per Kalėdas žmonės valgydavo kiaulės galvą, o per Užgavėnes – uodegą. Blynus svečiams kepdavo tik netikėtai svečių užkluptos šeimininkės – tos, kurios nieko neturėdavo, greitai blynų tešlą užmaišydavo", – pasakojo etnologas L.Klimka.

Antras pas mus prigijęs mitas – Morė ir jos deginimas. "Štai ir mano studentai įsitikinę, kad Morę visoje Lietuvoje reikia deginti. Tačiau Morė kilusi iš Žemaitijos, tik dabar ji keliauja po visą šalį. Be to, nebūtina jos deginti – galima ir skandinti ar su rogėmis nuo kalno nuleisti. Tai ir darydavo vaikai, tik, kaip minėjau, Žemaitijoje", – aiškino L.Klimka.

Jis atkreipė dėmesį, kad lietuviškų Užgavėnių ištakos siekia net akmens amžių. "Iš medžio išdrožiamos žvėrių kaukės labai archajiškos, tai – toteminiai protėviai", – kalbėjo L.Klimka ir prisiminė šiomis dienomis per televiziją rodomus reportažus iš Venecijos karnavalo.

"Mums seniai kirba mintis, kad Vilniuje galėtų vykti Šiaurės Užgavėnių karnavalas. Net tam tikrus žingsnius jau buvome žengę. Vienais metais buvome pasikvietę svečių iš Bulgarijos, Danijos, Latvijos. Pamatėme, kad Užgavėnių festivalis Vilniuje galėtų tapti tarptautiniu ir tradiciniu", – kalbėjo Vilniaus etninės kultūros centro direktoriaus pavaduotojas Stasys Kavaliauskas.

Jis užsiminė, kad kultūros sostinės metams buvo parengtas Užgavėnių festivalio projektas, tačiau jis vertinimo komisijos nesudomino.