Pereiti į pagrindinį turinį

"Bučiuoju, Oskaras": apie išėjimą – linksmai

2009-04-07 09:00
"Bučiuoju, Oskaras": apie išėjimą – linksmai
"Bučiuoju, Oskaras": apie išėjimą – linksmai / Dmitrijaus Matvejevo nuotr. Šviesus: vaizduotėje nugyventi visą suaugusio žmogaus gyvenimą Oskarui (V.Kontrimui) padeda ir draugė (V.Raubaitė).

Ar spektaklis apie vėžiu sergantį vaiką gali būti linksmas? Gali – taip į šį klausimą spektakliu "Bučiuoju, Oskaras" atsako režisierius Cezaris Graužinis.

Šios Vilniaus "Domino" teatre pastatytos lyrinės komedijos – taip pristatomas spektaklio žanras – premjerą netrukus išvys kauniečiai.

Apysaka "Oskaras ir ponia Rožė" šiemet Lietuvoje sulaukė išskirtinio susidomėjimo – pastatyti du skirtingi spektakliai. Klaipėdos dramos teatre savąją apysakos versiją pateikė režisierius Povilas Gaidys, Vilniuje – C.Graužinis. Nenuostabu, nes apysakos autorius Ericas-Emmanuelis Schmittas yra pelnęs populiariausio pasaulio scenose prancūzų dramaturgo statusą. Pagal šio 49 metų prancūzo pjesę "Smulkūs vedybiniai nusikaltimai" režisieriaus Raimundo Banionio pastatytas spektaklis yra žiūrimiausias Kauno valstybiniame dramos teatro repertuare.

Vilniaus "Domino" teatro spektaklyje "Bučiuoju, Oskaras" pamatysime aktoriaus, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojo Vlado Bagdono ir C.Graužinio mokinius, tituluojamus "Cezario grupe": Vytautą Kontrimą, Julių Žalakevičių, Brigitą Arsobaitę, Paulių Čizinauską, Vilmą Raubaitę ir Jovitą Balčiūnaitę.

Spektaklis "Bučiuoju, Oskaras" – komiškas pasakojimas apie berniuką, kuris per 10 dienų nugyveno visą gyvenimą. Pagrindinis veikėjas vėžiu sergantis dešimtmetis berniukas Oskaras (V.Kontrimas) sužino, kad jam gyventi liko labai nedaug. Daug bendraudamas su močiute Rože (B.Arsobaitė), per keletą dienų jis išgyvena tiek, kiek kitas žmogus galbūt nespėtų per visą gyvenimą.

Šis scenos veikalas pristatomas kaip odė gyvenimo džiaugsmui ir vaiko dvasios stiprybei. Paklaustas, kaip mirštančio berniuko istoriją galima pateikti linksmai, C.Graužinis atsakė, kad lietuviams galbūt tai ir neįprasta, nes jie įpratę juoktis iš kažko. "Pasijuokime ne iš, o su personažais", – naujuoju scenos kūriniu kviečia žinomas režisierius. Ligoninės vaikų skyriuje, kur vyksta pjesės veiksmas, vaikai išdykauja, pravardžiuojasi ir įsimyli. Optimistinę Oskaro poziciją išsako gydytojui pasakyti žodžiai: nors jis ir jaučiasi kaip medicinos stabdys – nes medicina jo "nepataisė" – liūdėti nėra ko, nes ten, kur jis išeina, gyventi galbūt įdomiau ir linksmiau.

C.Graužinis pasakojo visame pasaulyje populiarų E.E.Shmitto kūrinį "Oskaras ir ponia Rožė" nusižiūrėjęs jau seniai ir nekantriai laukęs progos pastatyti spektaklį. Anot jo, kūrinio idėjos labai atitinka "Cezario grupės" ideologiją ir pasaulėžiūrą.

"Mes kuriame iš džiaugsmo ir džiaugsmui. Išmokti džiaugtis gyvenimu – svarbiausias mūsų uždavinys. Repetuodami spektaklį "Bučiuoju, Oskaras" mes daug juokėmės. Tikiu, kad taip sukuriame gerą energiją, kurią žiūrovai pajus atėję į spektaklius ir galbūt parsineš jos į namus", – mintimis dalijosi "Cezario grupės" vadovas.

Pastaruoju metu C.Graužinis ne Lietuvoje kuria dažniau nei tėvynėje. Jo kūrybiniame bagaže – beveik 30 spektaklių, kurių trečdalis pastatyti užsienio teatruose. Į klausimą, kur šiuo metu gyvena, režisierius dažnai atsako: "Kelionėje". Paradoksas ar ne, bet dirbdamas Helsinkio "Viirus" teatro meno vadovu, jis pelnė geriausio Graikijos režisieriaus titulą.


Spektaklio "Bučiuoju, Oskaras" premjera Kaune, Kultūros ir sporto centre "Girstutis" (Kovo 11-osios g. 26) – balandžio 9 d. 18 val.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų