Ar yra gyvybė kosmose? Šį klausimą žmonija suformulavo jau labai seniai, bet vienareikšmiško atsakymo net ir moderniausiomis technologijomis apsiginklavę mokslininkai kol kas negali pateikti.

Fobijos pikai

Ir kol tai nebus išaiškinta, pasitelkus akivaizdžius įrodymus, geriausiems žmonijos protams neišvengiamai teks kelti šį amžiną klausimą: ar be mūsų galaktikoje dar yra mąstančių būtybių?

Amerikiečiai labiau linkę tikėti, kad kosmose gyvybės esama. Į jaučio odą nesurašysi visų JAV spaudoje mirgėjusių sensacingų pranešimų apie danguje pastebėtus ar net nufotografuotus įvairiausių formų neatpažįstamus skraidančius objektus arba iš pažiūros rimtai atrodančių liudytojų pasakojimų apie susidūrimus su nežemiškų civilizacijų atstovais. Iš kosmoso atsėlinančios grėsmės baimė Amerikoje tai paūmėja, tai vėl kuriam laikui nuslūgsta.

Šios fobijos pikas buvo sutapęs su Šaltojo karo epocha, prasidėjusia tuoj po Antrojo pasaulinio karo. Tokiais kritiniais masinės psichozės metais amerikiečius užvaldo begalinis noras ateities kartoms palikti svarbius pranešimus, kad po žemiškojo armagedono išlikusių žmonių palikuonys žinotų, kas buvo jų tolimieji protėviai ir ką prasminga jie gyvendami nuveikė. Tada amerikiečiai giliai į žemę užkasa iš specialaus metalo pagamintą laiko kapsulę, į ją sudėję tai, kas geriausiai reprezentuoja žemiškos civilizacijos laimėjimus.

Užkoduoti kataklizmai

Apie vieną tokį įvykį ir pasakoja ekranuose pasirodantis filmas perspėjimas, mūsų platintojų pavadintas "Suvokimu" (nors pagal prasmę čia labiau tiktų "Pranašiški ženklai"). Jame matysime, kaip 1958-aisiais, norėdami įamžinti naujos pradinės mokyklos atidarymą, pedagogai paprašė vaikų specialiai laiko kapsulei nupiešti, kaip jie įsivaizduoja ateitį. Fantastinių vizijų, žinoma, buvo visokiausių. Bet viena keistuolė mergaitė vietoj piešinio visą lapą užpildė beprasmiškai atrodančiais padrikais skaičiais.

Praėjus penkiasdešimčiai metų paslaptingoji mergaitės rašliava atsiduria dešimtmečio Kalebo rankose. Jo tėvas, astrofizikos profesorius Džonas Kostleris (aktorius Nicholas Cage'as) susidomi sūnaus parnešta mįslinga žinute. Netrukus jis ima pastebėti, kad pritaikius šifrą skaičiai susidėlioja į logiškas sekas, kurios nurodo pastarųjų penkiasdešimties metų katastrofas, pareikalavusias daugybės žmonių aukų. Pasirodo, kad skaičiai pranašauja dar tris stichines nelaimes, kurios laukia žmonijos netolimoje ateityje. Viena iš numatytų katastrofų gali būti ypač siaubinga. Bet niekas, žinoma, nekreipia dėmesio į profesoriaus pakeltą aliarmą.

Jono pranašystės ir "X failai"

Filmuotis fantastiniuose ar mistiniuose trileriuose patyrusiam aktoriui N.Cage'ui tikrai ne pirmiena. Pastaruoju metu kaip tik tokie darbai ir mirga jo filmografijoje. Tik didelio džiaugsmo tai tikrai neteikia. Nes ir "Karklų žmogus", ir "Pranašas", bandę modernia kalba iliustruoti okultinę ir parapsichologinę mistiką, kėlė juoką būtent tose scenose, kai ekrane stambiu planu buvo rodomas tarsi iš Mėnulio į filmą nukritusio N.Cage'o veidas, kuriame sustingo begalinio sielvarto kaukė (dar du variantai – iš nuostabos išsižiojusi burna arba siaubo grimasa).

Gaila, kad šiomis jau įprastomis išraiškos priemonėmis aktoriui piktnaudžiauti leidžia režisierius Alexas Proyasas, kurio "Tamsos miestas" (1998 m.) pelnytai pretenduoja užimti garbingą vietą talentingiausių fantastinių kino utopijų galerijoje.

Be abejonės, ketinimai buvo kuo gražiausi. Anksčiau tikrai mokėjęs kurti subtilią atmosferą, stebinęs intelektualiais kontekstais ir meistriškai kėlęs filosofines asociacijas, dabar A.Proyasas, deja, neišsiskiria iš pilkos Holivudo amatininkų minios. O jo akivaizdus noras išgalvotą siužetą susieti su biblinėmis apaštalo Jono pranašystėmis, realybėje pavirsta efektingai atrodančiais, bet tuščiaviduriais "X failais".

Ar tokį palikimą norėtume ateities kartoms įdėti į laiko kapsulę?

"Suvokimas" ("Knowing") **

Mistinė fantastinė drama. Australija, 2009 m. Rež. A.Proyasas. Vaidina N.Cage'as, Rose Byrne, Chandleris Canterbury, Terry Camilleri.

veiksmas 2

humoras 0

įtampa 2

erotika 0

siaubas 2