Mergina prisipažįsta, kad dirbdama itin turtingai arabų šeimai daug ko išmoko, tačiau pradžia buvo be galo sunki: dėl netobulos anglų kalbos, itin griežtų taisyklių bendravimas su šeimos nariais merginai kėlė itin daug streso ir net privedė iki ligoninės.

„Išmokau tikrai labai daug kantrybės ir nepriimti visko asmeniškai, pradžioje reagavusi daug jautriau ir galvojau, Dieve, kodėl aš taip pasakiau, kodėl aš taip padariau. Atsimenu, pirmą savaitę mane buvo net ištikusi panikos ataka ir aš atsidūriau ligoninėje“, – pasakos mergina.

Brigita prisimins ne tik skaudžiausias ir daugiausia streso kėlusias situacijas, bet ir papasakos apie savo darbo specifiką. Jos pareigos – žmogus, atsakingas už šeimos namus.

„Lietuvoje neteko girdėti apie tokias pareigas, o Dubajuje savaime suprantama, kad vienas žmogus atsakingas už popierius, bilietų pirkimus, o kitas – už namus. Tai yra vietinė šeima, jie turi daug skirtingų verslų, tiek Anglijoje, tiek čia, Dubajuje. Aš dirbu su jų komanda. Samdau naujus narius, tarkim, tarnaites, atrinkinėju vairuotojus ir organizuoju pirminius darbo pokalbius. Pavyzdžiui, matau, kad neturi patirties su prabangiomis mašinomis, todėl į susitikimą su šeimininku jis nepraeina. Vėliau pasirašomi kontraktai, išduodamos uniformos, vežu juos pas siuvėjus, kur viskas matuojama ir t.t. Kadangi jie turi daug nuosavybės, o neseniai nusipirko dar vieną žemės plotą prie jūros, vaikštau drauge ir į architektų susitikimus“, – atviraus mergina.

Brigita prisimins ir savo darbą lėktuve bei papasakos apie aštriausius skrydžių momentus. Ar kada pagalvojote, kas dedasi lėktuve, kai ilgojo skrydžio metu miršta žmogus?

„Užsidegusi lėktuvo uodega, evakuacija, kūdikio gimimas, epilepsijos priepuolis – turime būti viskam pasiruošę. Mirtis yra vienas iš dalykų, kuris taip pat gali nutikti. Yra tokia pasaulinė taisyklė, kad stiuardas negali diagnozuoti mirties, tai turi padaryti tam kvalifikuotas specialistas. Dažniausiai yra perduodamas pranešimas, klausiama, ar lėktuve yra gydytojas ar seselė. Amerikoje yra gydytojų ofisas, su kuriais susisiekiama. Pilotas skambina jiems ir tada vienas iš vadinamųjų skrydžio vadovų komunikuoja toliau. Tačiau tai yra gan ilgas procesas, nes kartais tu skrendi virš Šiaurės ašigalio ir ten nėra taip lengva pagauti kažkokį kontaktą. Todėl užtrunka 5 min., 10 min. Dažniausiai bus randama kažkokia vieta lėktuve, galbūt keturios sėdynės, ar ant grindų, uždaromos užuolaidėlės ir neleidžiami jokie žmonės, viskas daroma privačiai. Negali tiesiog eiti ir žiūrėti, kas ten vyksta. Ačiū Dievui, man neteko susidurti su mirtimi. Tačiau mano kolegė turėjo tokią patirtį, po jos buvo psichologiškai palaužta, todėl šį darbą tiesiog metė. Nebenorėjo grįžti į lėktuvą“, – pasakos Brigita.

Kas nutinka su lėktuve siautėjančiais žmonėmis? Dėl kokios klastingos ligos Brigita nusprendė atsisakyti stiuardesės darbo? Jau šį antradienio vakarą, 20 val., per LNK, laidoje „Bus visko“.