Pirmieji šalies asmenys ir praeiviai gatvėse, Vilniaus centrą užplūdę tautiniais kostiumais vilkintys jubiliejinės Dainų šventės dalyviai ir Vilnelės pakrantes nutūpęs  atostogaujantis jaunimas – jau keletą dienų daugybę žmonių centrinėse Vilniaus gatvių galima pastebėti segint nematytą aksesuarą.

Pasirodo, ryškiaspalvės, gėlių žiedus ir tautinius ornamentus primenančios sagės kaip ne tik gražus, bet ir prasmingas aksesuaras prigijo anksčiau nei buvo suplanuota. Žinomų dizainerių Jolantos Rimkutės ir Ievos Ševiakovaitės duetas  kokardas – būtent taip vadinamas šis papuošalas – kūrė specialiai baigiamajai Dainų šventės  Tautinio kostiumo dienai liepos 6-ajai, tačiau sostinės gatvėse sutinkamų praeivių atlapuose jos šviečia jau nuo savaitės vidurio.

Tradicijos gali būti madingos, svarbu, kad žmogus jaustų prasmę jas puoselėti  – įrodė netikėta kokardų sėkmė. Nors dabar jau aišku, kad dizainerių sukurtų ir jubiliejų švenčiančios Dainų šventės mecenato banko „Swedbank“ savanorių pagamintų 5000 sagių tikrai nebeužteks visiems jų pageidaujantiems, tačiau idėjos autoriai pagalvojo ir apie tai – šį papuošalą greitai ir nesudėtingai gali pasigaminti kiekvienas. Ir jei Tautinio kostiumo dieną raštais išmarginta juosta ar karūna galės pasipuošti ne visi (nes jų spintoje neturi), tai kokardą – įkvėptą „LT IDENTITY" dizainerių arba paties sugalvotą – susikurti sugebės kiekvienas. 

Kokarda – tai iš vienspalvio ar daugiaspalvio kaspino susegtas ženklas, dažniausiai dėvimas kepurėje ar švarko bei kito drabužio atlape. Kokardos labiausiai išpopuliarėjo dar Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu, tačiau Lietuvoje jos taip pat buvo žinomos, ir per XIX a. sukilimus buvo siejamos su tautiškumu.