Dar vaikystėje kolekcionavimo aistra užsikrėtęs Antanas Kalanta šiandien vertingus eksponatus skaičiuoja ne šimtais, o tūkstančiais. Azartas, užsispyrimas, malonumas, pažinimo džiaugsmas – ko gero, tai tik dalis emocijų, kurias su kaupu patiria šio pomėgio aistruoliai.

Gražiausi – Memelio pinigai

„Tai mano gyvenimo pratęsimas. Mano gyvenimo būdas“, – prisipažino A.Kalanta, pašmaikštavęs, jog šeima priversta nuolatos kentėti nuo šio ne pigiai kainuojančio hobio.

Dalį palangiškio kolekcijos šiuo metu galima išvysti ir didžiausiame uostamiesčio prekybos centre eksponuojamoje parodoje, kuri veiks iki kovo 6-osios.

A.Kalantos manymu, joje pateikiami vieni vertingiausių ir įdomiausių per 55 metus jo sukauptos pinigų kolekcijos eksponatų – bemaž 200 banknotų ir monetų, Lietuvoje naudotų įvairiais laikotarpiais.

Kolekcininkas prisipažino, jog jam patys gražiausi – 1922 m. išleisti Memelio pinigai, kuriuose įamžinti tuomečio uostamiesčio vaizdai. Tuo tarpu vertingiausieji eksponatai – tarpukario metais kursavę lietuviški 1 cento ir 1000 litų banknotai.

Palangiškio sukauptame „lobyne“ – ne tik pinigai, įprasti pašto ženklai, lietuvių kūrėjų tapytos drobės, medžio drožiniai, bet ir įvairiausi daiktai, susiję su krepšiniu bei olimpinėmis žaidynėmis.

Dovanodavo kaimynai

Pirmaisiais kukliais ketvirtaklasio kolekcijos egzemplioriais, kaip įprasta, tapo pašto ženklai.

„Kaimynai iš užsienio gaudavo laiškų, o ant vokų būdavo priklijuoti gražūs ženklai – nuplėšdavo ir atiduodavo man. Dauguma nuo to pradėjo. Kiti rinkdavo atvirukus, kitus tradicinius dalykus. Iš karto nelabai rimtai užsiėmiau kolekcionavimu, bet kai 1963 m. atvykau į Kauną, tapau tikruoju kolekcininku, priklausiau Filatelistų sąjungai“, – pasakojo pašnekovas.

Pradėjęs nuo pašto ženklų, ilgainiui A.Kalanta ėmė kolekcionuoti ir pinigus.

„Krepšininkai iš užsienio šalių parveždavo smulkių pinigų. Iš senelės, iš kitur buvau gavęs ir įvairių popierinių banknotų – carinės Rusijos, Vokietijos. Kai viską sudėjau, išėjo visai neprasta kolekcija“, – šypsojosi A.Kalanta.

Šiandien Antano sukauptoje pinigų kolekcijoje puikuojasi per 20 tūkst. įvairių monetų ir banknotų, Lietuvoje naudotų nuo XVI amžiaus iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Praverčia ir batai

Pašnekovas prisipažino pastaruoju metu pašto ženklų neberenkąs, nebent jie būtų susiję su krepšinio ar olimpiados tema.

„Pavyzdžiui, krepšinio kolekcijoje turiu 20 tūkst. eksponatų: tai ir pašto ženklai, ir medaliai, autografai, knygos, nuotraukos, atsuktuvai, rašikliai, net reklamos, kurios buvo leistos čempionatams, uniformos, batukai ir taip toliau. Dabar štai gavau skaidres su Arvydo Sabonio žaidimu“, – didžiavosi A.Kalanta.

Inžinieriaus mechaniko išsilavinimą turintis vyras neneigė, jog krepšinis jam – šventas reikalas. Kadaise pats gainiojęs krepšinio kamuolį, šiandien palangiškis yra aistringas „Žalgirio“ komandos gerbėjas.

Vertingiausi jo krepšinio kolekcijos egzemplioriai – prieškariniai sportiniai apdovanojimai, olimpiniai medaliai.

Unikalūs eksponatai praėjusiais metais dienos šviesą išvydo Kaune Lietuvos krepšinio 90 metų jubiliejaus proga. Kolekcininkas viliasi, jog panašią ekspoziciją pavyks pademonstruoti ir Klaipėdoje.

Domina kolekcijos vertė

Per metus vyras įvairiuose šalies miestuose ir miesteliuose pristato maždaug po dešimt savo surinktų eksponatų parodų, rūpinasi ir savo brolio, disidento Romo Kalantos atminimui skirtais renginiais.

Tad A.Kalanta šmaikštavo, jog tiek žiniasklaidos, tiek parodų lankytojų dėmesio nestinga. „Tokia pensininko dalia“, – juokėsi pašnekovas.

Labiausiai parodų lankytojus, anot vyro, domina jo kolekcijos vertė, taip pat esą daugelis pasmalsauja, kaip papildyti savo trūkstamas kolekcijas.

Bankrotai negąsdina

A.Kalanta teigė, jog aplinkinius žmones jis neretai užkrečia kolekcionavimo aistra. Mokytojavimo Palangos V.Jurgučio mokykloje laikais jis net buvo subūręs kolekcininkų klubą.

13 metų taikomosios ekonomikos moksleivius mokęs A.Kalanta čia įsteigė muziejų, kuriame iki šiol liko jo sukaupti eksponatai.

Palangiškis neneigė, jog namuose tenka gyventi tarp gausybės savo kolekcijos daiktų. Vis dėlto vertingiausiuosius – medalius, monetas – vyras jau daug metų laiko banke, specialioje dėžutėje.

Už tokį saugumo garantą palangiškis atviravo kas mėnesį paklojąs po 63 litus.

Anot kolekcininko, aistra – ne pigus malonumas. Tačiau sykiu – ir vertinga investicija.

„Tai būtų galima pavadinti savotišku pinigų kaupimu, investicija. Štai bankai bankrutuoja, moka mažus palūkanų procentus. O kolekcija kasmet pabrangsta po 10 proc.“, – dėstė pašnekovas.

Paklaustas, ar jaučiasi esąs turtingas žmogus, kolekcininkas pripažino, jog jei ir taip, veikiau ne pinigais, o savo kolekcijos verte.