„Visus mano mėgstamiausius filmus ar serialus, žinot, tuos pačius kiečiausius, jei įgarsina Džiugas, man dar juokingiau juos žiūrėti. Džiugo balsas pas mane dieną ir naktį. Net jei kitą dieną man reikia anksti keltis ar į koncertą važiuoti, o man nesimiega, atsinešu kompiuterį į lovą su ausinėmis, Elegijus miega, o aš taip kikenu, nes ir taip juokinga, o dar jei ir Džiugas įgarsina, tai pilvo presas taip juda, kad Elegijus net negali manęs apsikabinti“, – juoko netvardys D. Butkutė

Scenos popmuzikos karalienė Dž. Butkutė savo vardą užsitarnavo ne per vienerius metus. Jos gyvenime buvo ir pakilimų, ir nuosmukių, apie kuriuos dabar ji drąsiai kalba viešai. O sutikusi mylimąjį Elegijų, Džordana tarsi prisikėlė antram gyvenimui. Daug metų scenoje praleidusi atlikėja neslepia, kad jaudulys ją koncertų metu lydi iki šiol. O ošianti ir jos vardą skanduojanti gerbėjų minia ramybę suteikia tik prasidėjus koncertui. „Scenos baimės niekada neturėjau, bet visada jaudinuosi. Atrodo girdi, kaip minia šaukia tavo vardą ir turėtum tik džiaugtis, bet delnai pradeda prakaituoti. O jaudulys nurimsta, kai tik pagauni pirmąjį kontaktą su publika“, – išgyvenimais dalinsis atlikėja

Paklausta apie gerbėjų dėmesį scenos karalienė teigia, jog yra sulaukusi negražių žinučių, kurios paskatino ją pasidalinti ilga žinute ir drąsia nuotrauka socialiniuose tinkluose. Tačiau pamišusių gerbėjų dėmesio ji niekada nesulaukė, bet prisiminė įspūdingą dovaną. „Maniakiškai manęs niekas nepersekiojo. Įkyraus dėmesio nebuvo, prisimenu, vieną kartą nuo gerbėjo esu gavusi tūkstantį rožių. Jų neįmanoma buvo pakelti, ir aš laikiau jas glėbyje ir tas žmogus laikė ir jos dar krito“, – pasakos Džordana.

„Viena gražiausių frazių, ką aš skaičiau, tai, kai tu Džordana sakei, jog, kai sustojo šis taksi, tai jis nuvežė tave į gyvenimą“, – laidoje „Šeškinės 20“ kalbės vedėjas G. Savickas.

„Taip, Elegijus pakeitė mano gyvenimą. Aš labai jį gerbiu ir myliu. Negaliu teigti, kad vestuvių diena buvo pati laimingiausia mano gyvenime. Man kiekviena diena tokia su juo. Pati laimingiausia! Dėkoju Dievui kiekvieną rytą ir kiekvieną naktį, net kai kloju lovą. Dėkoju, kad einame miegoti ir, kad mes atsikelsime kartu. Nors iš tikrųjų kartais ir susinervinu, jog reikia buities darbus daryti, patalus keisti, drabužius džiauti, tačiau tada topteli, kad, o jei nebūtų ką džiauti ir kam lyginti? O tada jau viską vėl darau su meile. Jis toks geras, ne gi man sunku?“ – pasakos Džordana.