Inspekcijos manymu, atsakomybę už galbūt neteisėtai išduotą statybos leidimą taip pat turi prisiimti ir Vilniaus savivaldybės administracija, išdavusi leidimą statyboms, todėl ji, inspekcijos manymu, turi taip pat kartu su atlikėju padengti namo nugriovimo išlaidas.

Tuo metu muzikanto advokatas Kęstutis Jokimas sako, kad inspekcijos motyvai yra „absurdiški“, o jo klientas, neturėjęs reikiamų žinių ir išsilavinimo, kreipėsi į kompetentingas valstybės institucijas dėl leidimo namo statyboms turėjo pagrįstą viltį tikėti jų sprendimų teisingumu. Advokato manymu, ieškinį teismas turi visiškai atmesti.

„Statybos leidimo išdavimu nebuvo sukelti jokie neigiami padariniai aplinkai ir visuomenės interesams“ – sakė K. Jokimas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas gegužę išnagrinėjo inspekcijos ieškinį E. Dragūnui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai bei projektuotojui Audroniui Vydžiui dėl 2015 metų spalį savivaldybės administracijos išduoti statybos leidimo panaikinimo. Teismas savo sprendimą skelbs gegužės 26 dieną.

„Statybos leidimas išduotas neteisėtai ir turi būti panaikintas, turi būti šalinami padariniai. Manome, kad visiškai įrodyta atsakovų kaltė dėl statybos leidimo išdavimo, padariniai turi būti šalinami atsakovų lėšomis. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir išdėstyti argumentai patvirtina, kad statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai. Inspekcija prašo panaikinti statytojui Egidijui Dragūnui išduotą leidimą statyti naują statinį ir įpareigoti jį per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo ir kitų kaltų asmenų lėšomis pašalinti statybos padarinius – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę“, – per teismo posėdį sakė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija Sigita Narbutytė.

Pasak jos, jei E. Dragūnas to nepadarytų, inspekcija prašo teismo leisti pačiai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nugriauti atlikėjo namą jo lėšomis.

Ne vien E. Dragūnas atsakingas už neteisėtą statybą

S. Narbutytė per posėdį teigė, kad statybą leidžiančių dokumentų išdavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija, numatyta Vietos savivaldos įstatyme.

„Vykdydama savo funkciją, savivaldybės administracija turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, kad būtų užtikrintas teisėtumas. Darytina išvada, kad tarp neteisėtai išduoto ginčijamo statybos leidimo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų yra priežastinis ryšys, statybos leidimą išdavusiai institucijai kilo pareiga patikrinti pateiktus dokumentus, kad būtų užtikrintas teisėtumas civiliniuose santykiuose. Ji negalėjo išduoti leidimo statyti naują statinį saugomoje teritorijoje, o išduotas leidimas turi būti naikinamas teisės aktų nustatyta tvarka“, – teigė S. Narbutytė.

Tai yra absurdų absurdas – aš nepabijosiu šito teiginio.

Pasak jos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė ginčijamą leidimą, prieštaraujantį imperatyvioms normoms ir teritorijų planavimo dokumentams.

„Kaltė dėl statybos, vykdomos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą tenka tiek institucijoms, išdavusioms ar pritarusioms tokiam statybos leidimui, tiek statytojams, kurie kreipėsi dėl tokio statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir vykdė statybas pagal jį, tiek ir projektuotojui, kuris pažeisdamas teisės normas projektavo statinį“ – per teismo posėdį sakė inspekcijos atstovė S. Narbutytė.

Jos teigimu, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos pareiga buvo tikrinti projektinę dokumentaciją, to reikalauja įstatymai, ji negalėjo pritarti statinio projektui. S. Narbutytės manymu, direkcija dėl savo veiksmų taip pat yra atsakinga, todėl taip pat turi prisidėti prie neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidų.

„Absurdų absurdas“ – E. Dragūno advokatas 

Namo statytojas E. Dragūnas teismo posėdyje nedalyvavo, jam atstovavęs advokatas Kęstutis Jokimas sako, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinys yra formalus ir visiškai nepagrįstas ir neįrodytas.

„Inspekcija grindžia ieškinį tuo, kad pagal tuomet galiojusį teisinį reglamentavimą  draudžiama statyti statinius 50 metrų arčiau šlaito, kurio nuolydis yra didesnis nei 15 laipsnių. Šis pagrindas, mūsų įsitikinimu, paneigiamas ne vien teismo ekspertizės aktu, kuriame buvo nustatyta, kad šlaito nuolydis nuo 11,87 iki 12,67 laipsnių – tai yra nesiekia 15 laipsnių“, – teismui sakė E. Dragūno advokatas.

Pasak jo, jis teismo paprašė skirti šlaito matavimo ekspertizę, teismas prašymą tenkino ir ekspertizę paskyrė. Teismas jai atlikti paskyrė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pasiūlytą ekspertą.

„Teismo ekspertizės aktas pagrįstas konkrečiais matavimais, jis yra didesnis įrodomosios galios dokumentas. Mano įsitikinimu, tai vienintelis objektyvus ir patikimas įrodymas byloje apie tai, koks yra šlaito nuolydis šalia suprojektuoto namo, o tas nuolydis nesiekė 15 laipsnių – tai reiškia nėra inspekcijos nurodyto pagrindo naikinti statybą leidžiantį dokumentą“, – teigė buvusio SEL atlikėjo advokatas.

E. Dragūno advokatas K. Jokimas kritikavo inspekcijos poziciją, jog esą jei jo klientas gavo reikiamus dokumentus iš institucijų, tai „savaime nereiškia, kad atsakovas turėjo besąlygiškai tuo vadovautis, statybos leidimo išdavimui įtakos turėjo ir statytojo veiksmai“, esą šiuos veiksmus muzikantas atliko „neapdairiai ir nerūpestingai“, todėl turi prisiimti ir riziką dėl neteisėtos statybos padarinių.

Advokatas sako, kad valstybės institucijų pareiga pirmiausia ne bausti žmogų, o padėti jam susivokti, kad statybos vyktų pagal įstatymų reikalavimus, nes statytojas ne visada turi reikiamas žinias ir išsilavinimą.

„Žmogui duoda dokumentus ir pagal inspekcijos logiką, žmogus dar pats turi \tarsi įvertinti įstatymo reikalavimus. Vadinasi, gavęs statybų leidimą E. Dragūnas dar turėjo nuspręsti pats, neturėdamas tam kompetencijos, kad visgi negalima statyti statyti. Tai yra absurdų absurdas – aš nepabijosiu šito teiginio. Tai tam ir yra sukurta sistema, kad asmuo kreipiasi į kompetentingus asmenis, kad jie padarytų savo darbą“, – sakė advokatas K. Jokimas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija su Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškiniu nesutinka, ji mano, kad statybos leidimas buvo išduotas teisėtai.

Savivaldybės atstovas teisme Tomas Moleikaitis atkreipė dėmesį, jog teismui yra pateikti duomenys, jog sklype esantis šlaitas buvo suformuotas dirbtinai – buvusio sklypo savininkams griaunant statinius ir sustūmus statybines nuolaužas toje vietoje.

„Konstatavus, kad sklype šlaitas yra nenatūralus, todėl inspekcijos nurodami argumentai jam negali būti taikomi“ – teismui sakė T. Moleikaitis. Pasak jo, detalusis planas nuo jo priėmimo nuo 1998 metais keistas nebuvo, jis galioja, ginčo statinys detaliojo plano sprendiniams neprieštarauja, todėl teismas neturi priežasčių šiuo planu nesiremti.

Pasak savivaldybės administracijos atstovo, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija tikrino projektą, ar jis atitinka saugomų teritorijų teisės aktų reikalavimus, ji pažeidimų nenustatė, o savivaldybė neturėjo pareigos tikrinti, ar direkcijos suderinimas yra pagrįstas.

Byloje atsakovas yra ir namo projektuotojas Audronis Vydžius. Jis teismui sakė, kad, prieš pradedant projektavimo procesą A. Dragūno sklype buvo atlikta galimybių studija.

„Esminis dalykas, jog statyba galima, parodė žemės paskirtis – vienbučių- dvibučių gyvenamųjų namų statyba, galiojantis detalusis planas, 1997 metais buvo padaryta topografinė nuotrauka, ji parodė, kad natūraliai susiformavęs šlaitas, iš medžiagos buvo matyti, kad šlaitas tikrai nėra 15 laipsnių, jis lėkštas. Todėl buvo pradėti projektavimo darbai“, – per posėdį pasakojo A. Vydžius.

Jis priminė, kad ieškovė šioje byloje, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 1998 metais buvo išdavusi leidimą statybai, 2014 metais greta esančiame sklype taip pat buvo išduotas leidimas statyboms.

Jis prašė teismo netenkinti ieškinio, jis mano, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas pagrįstai ir teisėtai.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė Žydrė Stirbienė prašo ieškinį tenkinti.

„Ginčas yra saugomoje teritorijoje, dėl to niekam nekyla abejonių. Jeigu ginčas yra saugomoje teritorijoje, valstybiniame parke, yra nustatytos taisyklės, kurių kiekvienas asmuo, vykdydamas ūkinę ar kitą veiklą, turi laikytis“, – sakė ji.

Ji „keistais“ pavadino atsakovų teiginius, kad E. Dragūno sklype jau nėra natūralaus šlaito, nes jis buvo sunaikintas.

„Saugomose teritorijose, jeigu tai nėra karjeras, geležinkelio perkasa, visi šlaitai yra natūralūs. Ir jei kažkas lygindamas šlaitą užpylė žemės kiekį, tai mes statydami kitą namą galime jį laikyti nenatūraliu šlaitu. Tai tokio teisinio nihilizmo neturėjo būti, šlaitas pirmiausia turėjo būti atstatytas, nes viena iš saugomos teritorijos steigimo tikslų – natūralių šlaitų išsaugojimas“, – per posėdį sakė Ž. Stirbienė.

Ginčai teismuose vyksta nuo 2017 metų

Ginčai teismuose dėl E. Dragūno namo statybų teisėtumo vyksta jau penkerius metus – nuo 2017 metų.

Tų metų spalio 30 dieną tas pats Vilniaus miesto apylinkės teismas panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą E. Dragūnui ir įpareigojo jį per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos namą nugriauti.

Teismas tokį savo sprendimą grindė tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybė, nustačiusi statybos pažeidimus, prieštaraujančius teisės aktams, negalėjo išduoti E. Dragūnui leidimo statyti naują statinį saugomoje teritorijoje.

Vėliau bylą nagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas su tokia pirmos instancijos teismo išvada nesutinka, laiko ją nemotyvuota ir nepagrįsta bylos įrodymais.

Išnagrinėjęs atsakovų E. Dragūno ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus, teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas neištyrė ir neįvertino bylos įrodymų, tarp kurių ir projektuotojo pateiktas paaiškinimas bei jo atlikto šlaito nuolydžio apskaičiavimas.

Be to, žemesnysis teismas neatsižvelgė į teisės normų, reglamentuojančių statybą, liberalizavimą. Pasak apeliacinės instancijos teismo, Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendė, kad pagal ginčijamo statybos leidimo metu galiojusio Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas valstybės saugomoje teritorijoje yra neleistina tam tikro ploto ir tūrio statinio statyba.

Apygardos teismas atkreipė dėmesį, kad priešingai, Saugomų teritorijų įstatyme nėra nustatyti leistinų statyti statinių plotai, aukštingumas, užstatymo plotas ar intensyvumas. Be to, įstatymo nuostatos leidžia numatytais atvejais statybai parinkti ir kitą vietą, nei buvusi senų statinių vieta asmeniui nuosavybės teise priklausančiame sklype.

Skundus nagrinėjęs teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas netyrė statybos padarinių aplinkai ir visuomenės interesams masto, kaip ir netyrė statybos padarinių šalinimo pasekmių – valstybei galinčios atsirasti pareigos atlyginti E. Dragūnui padarytą žalą.

Apygardos teismas pažymėjo, kad apeliantui E. Dragūnui pagal skundžiamą teismo sprendimą tenka iš esmės visa pastato nugriovimo finansinė našta, o tai pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimą yra neproporcinga priemonė.