Žodis „ekologija“ dažniausiai patraukia savo sveikata susirūpinusius vartotojus. Kai kas supranta, kad perkant be herbicidų, pesticidų ir mineralinių trąšų užaugintus produktus netiesiogiai tausojama ir gamta.

Bijosi kainos

Tačiau Lietuvos spaudoje apie ekologinį ūkininkavimą pasirodžiusių straipsnių leitmotyvas yra kainų lygis. Skamba nuogąstavimai, kad parduoti produktus su ekologiniu ženklu gali būti sudėtingiau, mat vartotojai mano, jog tai brangesnė prekė. Užsienio ekologiniai vyndariai mažai kalba apie paties vyno sveikatingumą. O už aukštesnę kokybę imti didesnę kainą jiems yra savaime suprantamas dalykas. Ekologinių vyndarių judėjimo variklis yra gamtos pusiausvyros atstatymas ir palaikymas. Artimas protėviams (primityvus) darbo būdas yra viena iš nedaugelio veiklos alternatyvų.

Ūkininkavimo viršūnė – biodinamika

„Bott-Geyl“ vyninės savininkas Jeanas Christophe‘as Bottas yra biodinaminės vyndarystės šalininkas iš Elzaso (Prancūzija). Prie šio radikaliai ekologinio ūkininkavimo būdo jis pereina pamažu: bent 6 metus naujai įsigytame vynuogyno sklype neturi būti naudojami herbicidai, pesticidai ir mineralinės trąšos, kad išnyktų per daugelį intensyvios žemdirbystės metų susikaupę sintetiniai junginiai ir atsikurtų natūrali gamtos pusiausvyra. Tačiau ne laikas kelia rūpestį Jeanui Christophe‘ui, o neekologiški kaimynai. Dvi savo vynuogyno eiles, besiribojančias su jų vynuogėmis, tenka naudoti kaip sanitarinę zoną – čia vynuogienojų lapai žalesni, uogos noksta šiek tiek lėčiau, mažiau vabzdžių ir dirvožemyje ne taip gausu mikroorganizmų – tai kenkėjus naikinančių ir augimą skatinančių medžiagų, kurios migruoja dirvožemiu ir yra atpučiamos vėjo, poveikis.

Ekologiškumo kaina: +10 proc.

Ar biodinaminė vyndarystė brangesnė? „Taip, – sako Jeanas Christophe‘as. – Daug darbų tenka padaryti rankomis, neretai dirbame su arkliais, nereikalingą žolę aplink vynmedžius įmanoma išnaikinti tik kauptuku.“ Prisideda biodinaminiam ūkininkavimui būdingų priemonių paruošimas ir panaudojimas vynuogyne. Trys natūralios kilmės purškimo ir šešios kompostą gerinančios priemonės gali būti naudojamos tik esant tam tikram planetų išsidėstymui. Vidutinio dydžio ūkyje (15–20 ha) tam sugaištama apie dešimt papildomų darbo dienų, taigi apie 10 proc. išauga ir vyno savikaina. Radikaliausi biodinaminės vyndarystės entuziastai vasarą vynuogyne leidžia lakstyti vištoms, o žiemą pešti žolės įleidžia avis – ir vieni, ir kiti gyvūnai, kaip sako vyndarys, atsakingi už astralinį fermos komponentą, tačiau vyno kainos nedidina.

Objektyviai žiūrint, biodinaminės vyndarystės principai pagerina vynuogių augimo sąlygas: vyndarys rankomis išpuoselėja kiekvieną kekę, krūmai yra gerokai sveikesni, uogos anksčiau prinoksta. Todėl vynuogėse gali susikaupti daugiau cukraus, dėl ko vynai yra kiek svaresni, o kai kada net pusiau sausi. Tokį vyną rinkai tiekiantis J. Ch. Bottas paklausa nesiskundžia – jo buteliai puikuojasi daugelio Prancūzijos „Michelin“ žvaigždutėmis pasidabinusių restoranų meniu. Lietuvoje vynai parduodami „Vyno klubo“ parduotuvėse.

Entuziastas: Jeanas Christophe‘as Bottas yra biodinaminės vyndarystės šalininkas, jis rankomis išpuoselėja kiekvieną kekę.