Tatuiruočių meistras, ekstremalių pojūčių mėgėjas ir vienas žinomiausių parašiutininkų Lietuvoje M. Šnioka gyvenime vadovaujasi principu: viskas arba nieko. Todėl nenuostabu, jog dar studijų Londone metu susidomėjęs parašiutų sportu, vyras į šią aistrą pasinėrė visa galva ir per daugiau nei dešimtmetį jau spėjo atlikti kone 900 šuolių. Šiandien vyras šokinėja ne tik iš lėktuvo, bet ir nuo įvairių pastatų, aukštų objektų ir gražiausių pasaulio skardžių, specialiu kostiumu sklęsdamas lyg paukštis, tarsi paneigdamas bet kokias žmogaus galimybių ribas.

Tiesa, dalis jų ne kartą galėjo pasibaigti tragiškai. M. Šnioka bene geriausiai atsimena akimirką iš kalnų, kai pirmą kartą nuo uolos ryžęsis šokti be instruktoriaus buvo priverstas mirčiai pažvelgti tiesiai į akis. „Galvojau, 50 prie 50, išgyvensiu arba ne, ir tas susidūrimas su mirties baime išlaisvina, nes anksčiau ar vėliau visi mirsime“, – atviravo ekstremalas.

M. Šnioka prisipažino, kad šuoliai parašiutu nėra tokie pavojingi, kaip gali atrodyti iš šalies, mat pasiruošimas, garantuojantis saugumą, yra labai ilgas. Ekstremaliausiems šuoliams parašiutininkai ryžtasi tik atlikę šimtus paprastesnių. Beje, lemiamą akimirką pajutus, kad negali atlikti šuolio, iš kitų kolegų sulauki palaikymo bei pagyrų, o ne paskatinimo sukaupti drąsą. „Būna, kad dvi valandas kankiniesi lipdamas į kalną ir užlipęs matai, kad vėjas per stiprus arba dar blogiau, ribinis, ir nusprendi nerizikuoti. Atgal lipi dvi valandas, bet saugiai. Labai sunku priimti tokį sprendimą, bet mūsų bendruomenėje jis labai gerbiamas, nėra spaudimo, kad sakytų, jog esi bailys“, – pasakojo parašiutininkas.

Parašiutininkas M. Šnioka – apie pirmuosius šuolius parašiutu:

M. Šnioka atviravo, kad šis sportas labai egoistiškas, reikalaujantis nemažai pinigų, daug laisvo laiko ir traumų. Dėl aistros skristi jis net paaukojo savo santuoką. Kalbėdamas apie buvusią žmoną Aistę, su kuria savo meilę įtvirtino santuoka, sako, kad liko tik šviesiausi prisiminimai. Vyras atviravo, kad santuoką bandė gelbėti, tačiau net ir terapijos nepadėjo, kai abu suprato, kad nenori nei vienas keistis.

Paleisti mylimą žmogų M. Šniokai buvo lengviau, nes gyvenime jis vadovaujasi principu, kad nereikia turėti prisirišimo prie nieko, net ir prie mylimo žmogaus. „Aš noriu, kad abu žmonės būtų laimingi, o jei dėl to reikia paleisti vienas kitą, taip ir padarau“, – pasakojo vyras, kuris laisvu metu nuo tatuiruočių darbo ir ekstremalaus sporto mėgsta užsiiminėti savianalize, medituoja ir atlieka jogą.

M. Šnioka papasakojo apie vieną stipriausių dvasinių praktikų, kurios metu dešimt dienų praleido medituodamas tyloje, o paskutines tris paras turėjo išbūti dar ir aklinoje tamsoje. Ši praktikos dalis buvo sunkiausia ir ją išlaikė ne visi stovyklos dalyviai: „Buvo žmonių, kuriems prasidėjo panikos atakos, kiti išgyveno košmariškas patirtis, išeidinėjo visos traumos. Mažai kam pavyko atlaikyti šią dalį“, – pasakojo M. Šnioka.

Pavojingiausi M. Šniokos šuoliai kalnuose bei nuo įvairių pasatų, įspūdingų vestuvių akimirkos bei svajonė nušokti nuo Vilniaus televizijos bokšto – šį antradienio vakarą, 20 val., laidoje „Bus visko“ per LNK.