Fausta Marija Leščiauskaitė rėžė iš peties: štai apie ką pirmoje vietoje reiktų kalbėti

Į keiksmus reagavo su humoru

Žurnalistas A. Mazėtis socialiniuose tinkluose pasidalijo ekrano nuotraukomis, kuriose matyti nepažįstamų asmenų siunčiamos žinutės, pilnos necenzūrinės leksikos ir nepagrįsto pykčio. Nors daugelį tokios atakos sukrėstų, Arnas į situaciją pažvelgė filosofiškai ir su sau būdinga ironija.

„Aš dažnai mieste, parduotuvėje ar bet kur kitur sutinku žmonių, kurie su manim sveikinasi, gal nori kartais ir nusifotografuoti. Ir tai normalu: kai dirbi televizijoje, žmonėms atrodo, kad Tave pažįsta“, – pasakojo laidų vedėjas, pridurdamas, kad mielai bendrauja su visais, tačiau žinučių užklausose radęs „pasiūlymus eiti na**ui“ liko kiek nustebęs.

Anot Arno, keista tai, kad tokį agresyvų toną renkasi žmonės, kurie jo asmeniškai net nepažįsta, o po tulžingo proveržio skuba jį užblokuoti.

„Tėvai, mylėkite savo vaikus“

Ši situacija neliko nepastebėta žurnalistės F. M. Leščiauskaitės. Ji nusprendė pažvelgti giliau – ne į patį incidentą, o į psichologines tokio elgesio šaknis. 

Fausta Marija sutiko savo mintimis pasidalyti ir su mūsų portalo skaitytojais.

„Tėvai, mylėkite savo vaikus. Leiskite su jais laiką. Bučiuokit. Niurkykit. Išklausykit. Apginkit. Tikėkit. Tokios augustės iš niekur neatsiranda, tai yra ilgus metus kaip kuprinė tampomas švelnumo ir meilės, lyderystės ir apsaugos stygius. Ir jų gatvėse daug. Vieni žmonės tą agresiją nukreipia į kitus, kiti naikina save, treti ir ten, ir ten taškosi. Ne apie demografijos didinimą, o apie kokybę auginant pirmoje vietoje reiktų kalbėti“, – savo socialinio tinklo paskyroje rašė moteris.

Internautų diskusija: pilnatis ar netikri profiliai?

Po A. Mazėčio įrašu užvirusi diskusija parodė, kad visuomenė pavargo nuo nebaudžiamo „heito“. Kol vieni sekėjai ironizavo, kad Arno žinomumas pasiekė tokį lygį, jog jį „pažįsta visa Lietuva“, kiti kėlė versijas apie netikrus profilius ar net mėnulio fazių įtaką žmonių psichikai.

Visgi pagrindinė šios istorijos žinutė, kurią pabrėžė abi žinomos asmenybės, išlieka viena: už ekrano sėdintis žmogus yra toks pat pažeidžiamas, o pyktis, kurį transliuojame kitiems, pirmiausia kalba apie mūsų pačių vidines problemas.