1961 m. Berlyne iškilo materialus šio laikotarpio simbolis – betoninė siena, ne tik padalijusi miestą į dvi dalis, bet ir atskyrusi Vakarų pasaulį nuo "Raudonojo rojaus". Vis tik kai kuriems žmonėms jokios sienos, jokios užkardos ar automatais ginkluoti sargybiniai negalėjo numalšinti laisvės troškimo. Rusų baleto šokėjas Rudolfas Nureyevas buvo vienas pirmųjų, prasiveržusių pro Geležinę uždangą.
Pirmieji žingsniai
Rudolfo Nureyevo gyvenimo istorija nuo pat atėjimo į šį pasaulį prasideda neįprastai – jis gimė 1938 m. kovo 17 d. Transsibiro traukinyje, netoli Irkutsko.
Meilė ir aistra šokiui Rudolfo širdyje įsižiebė tada, kai motina jį kartu su seserimis nusivedė pažiūrėti baleto. Būdamas vaikas jis šoko liaudies šokius ir netrukus, išryškėjus jo išskirtiniam talentui, Rudolfas buvo paskatintas keliauti mokytis į Sankt Peterburgą (tuometį Leningradą), kur ir baigė Mariinsky baleto mokyklą – geriausią visoje Sovietų Sąjungoje.
Vos baigęs studijas, 1958 m. jis buvo įtrauktas į Mariinsjy (tuomečio Kirovo) baleto trupę, jam buvo skiriami pagrindiniai solo vaidmenys, o dažna partnere tapo Natalija Dudinskaja – 26 metais už Rudolfą Nureyevą vyresnė teatro direktoriaus žmona.
Pro Geležinę uždangą
Rudolfas Nureyevas tapo tikra baleto žvaigžde. 1958–1961 m. jis buvo žymiausias Sovietų Sąjungos baleto šokėjas, atliko pagrindinius vaidmenis 15-oje spektaklių.
Tada jo šokio partnerė buvo Ninel Kurgapkina – pora buvo kviesta šokti tuomečio Sovietų Sąjungos pirmojo sekretoriaus Nikitos Chruščiovo viloje, jiems leista išvykti į užsienį gastrolių.
Rudolfas Nureyevas garsėjo sunkiu charakteriu. Dabar, žinodami ne vienos įžymybės kaprizus tuo net nesistebėtume, tačiau tais laikais tai buvo viena iš kliūčių, užkertančių kelią jam išvykti užsienin.
Vis tik planuojant trupės pasirodymą Paryžiuje Sovietų Sąjungos vadovai atsidūrė tarp Scilės ir Charibdės – viena vertus, norėjosi Vakarams parodyti tai, ką Sovietų sąjunga turėjo geriausio, kita vertus. stabdė sudėtingas Rudolfo charakteris ir konfliktinė asmenybė. Tačiau prancūzų atstovas, Leningrade pamatęs Rudolfo Nureyevo pasirodymą, liko toks sužavėtas, kad iš Sovietų Sąjungos vadovų primygtinai išsireikalavo, jog Rudolfui Nureyevui būtų leista vykti į gastroles Paryžiuje.
Lemtinga kelionė į Paryžių
Gastrolės Šviesų mieste tapo ne tik lemtingu lūžiu Rudolfo Nureyevo gyvenime – Raudonosios imperijos pasididžiavimas, genialusis primarijus tapo tuo, kurio vardą Sovietų sąjunga būtų norėjusi užmiršti ir ištrinti iš žmonių atminties ir istorijos puslapių.
Nors ir akylai saugomas lydinčių KGB pareigūnų, Rudolfas Nureyevas dar būdamas Paryžiuje sugebėjo laužyti iš anksto griežtai nustatytas taisykles, tarp kurių buvo draudimas kalbėtis su vietiniais ar lankytis pasilinksminimo vietose.
Stulbinanti Rudolfo Nureyevo biografija kine pasirodo ne pirmą kartą. Šiokių tokių užuominų į jo likimą buvo dar 1981 m. Claude‘o Leloucho muzikinėje dramoje "Vieni ir kiti" (pranc. "Les uns et les autres"). Maurice‘o Ravelio vingrus "Bolero" refrenas, meilė muzikai ir Paryžius tarpusavyje supina keturias skirtingų žmonių, skirtingų šalių istorijas, kurios visos susilieja įspūdingame finale prie Eifelio bokšto. Nors tiesiogiai neįvardijama, viena siužetinė linija taip pat ryškiai atkartojo Rudolfo Nureyevo gyvenimą.
Baltosios varnos skrydis
Rudolfas Nureyevas buvo baleto legenda ir šio šokio meno genijus. Po lemtingų įvykių jo talentas nevaržomai žavėjo prestižinės Paryžiaus operos baleto gerbėjus iš viso pasaulio.
Tačiau šioms aukštumoms pasiekti jam reikėjo turėti neįsivaizduojamos drąsos – peršokti ne tik oro uosto barjerus, bet ir Geležinę uždangą. Ralpho Fienneso režisuotas filmas ir pasakoja šią drąsos istoriją.
"Balta varna"
(angl. "The White Crow")
Biografinė drama, Didžioji Britanija, Prancūzija, 2019.
Rež. Ralph Fiennes
Vaidina: Oleg Ivenko, Ralph Fiennes, Louis Hofmann, Adèle Exarchopoulos, Sergei Polunin, Olivier Rabourdin
Įvertinimas:
Scenarijus: 3/3
Režisūra: 2/3
Kinematografija: 2/3
Garso takelis: 3/3
Techninė pusė: 2/3
Aktoriai: 2/3
Kino teatruose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje nuo balandžio 26 dienos dar galima pamatyti dvi premjeras.
Paskutinis mūšis ("Keršytojai. Pabaiga")
Galingajam Tanui įgyvendinus savo planus ir išnaikinus pusę žmonijos atrodo, kad vilties nebėra, juolab kad jo rankose – beveik visi šeši Begalybės akmenys. Bet Keršytojai nepasiduoda – net jei tarp Tano aukų atsidūrė ne vienas jų pačių, jie nežada nusileisti be kovos ir renka pajėgas galutiniam atsakomajam smūgiui. Galbūt dar ne viskas prarasta – prie vėl susibūrusios Keršytojų komandos, kur, be kita ko, yra Juodoji našlė bei Kapitonas Amerika, prisijungia ne tik Skruzdėliukas ir Vapsva, bet ir kapitonė Marvel – viena galingiausių visatos superherojų. Susivieniję Keršytojai ruošiasi rimtam atsakui, nes jų pareiga – dar kartą apsaugoti mūsų planetą. Tačiau iššūkis galingajam Tanui – dar tik kovos, kurios sėkmė negarantuota, pabaigos pradžia. Tad ruoškitės – laukia paskutinis susitikimas su superherojais bei lemiamas mūšis, nuo kurio priklauso pasaulio ateitis.
Šiuolaikinė Snieguolės istorija ("Skaisti kaip sniegas")
Klasikinę brolių Grimų pasaką apie Snieguolę ir septynis nykštukus, bei piktąją pamotę, bandžiusią savo podukrą nudaigoti užnuodytu obuoliu, žino visi. O kas būtų, jei šią pasaką perkeltume į mūsų laikus? Prancūzų režisierė Anne Fontaine siūlo tokią galimybę. Jos filme jauna ir graži Klerė dirba tėvo viešbutyje, kuriam po jo mirties vadovauja žavi ir elegantiška Klerės pamotė Modė. Tačiau netikėtai Klerė užsitraukia pamotės pavydą ir kerštą, kadangi jos natūralus grožis ir jaunystė patraukia Modės meilužio dėmesį. Vos atsipeikėjusią po netikėto pagrobimo ir atsidūrusią vidury miškų Klerę išgelbsti vietinis gyventojas, bet netrukus tyras jaunosios merginos žavesys pakeri dar šešis nedidelio miestelio vyrus. O pačiai Klerei toks netikėtas likimo posūkis tampa galimybe atrasti save. Bet piktoji pamotė Modė taip lengvai visko nepaliks, tad pasiklausinėjusi ji ima sekti savo podukros pėdomis...
Naujausi komentarai