- Rimas Bružas, LRT radijo laida „Aktualijų studija“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Reikia daug nuveikti, kad suprastum, jog svarbiausia gyvenimo veikla – namai, buvimas šeimos žmogumi, o laiko trūkumas yra geriau nei jo perteklius, kai nežinai, kuo užsiimti. Taip LRT RADIJUI sako muzikantas ir visuomenininkas Gabrielius Liaudanskas-Svaras. Anot jo, tam tikri žmonės yra tarsi kertiniai akmenys Lietuvos istorijoje, tačiau jie nebūtinai garsūs sportininkai ar politikai – tai gali būti tiesiog geras žmogus iš mažo miestelio.
– Turite daug veiklos – projektas „Už saugią Lietuvą“, grupė „G&G Sindikatas“, ekspedicija „Misija Sibiras“ ir kt. Ar lieka laiko kam nors kitam, pavyzdžiui, ledo rituliui?
– Tai tik maža dalis to, ką tenka veikti. Tačiau jei pasirenki tokį gyvenimo kelią, tai viską ir susidėlioji. Kuo ilgiau gyvenu, tuo labiau įsitikinu, kad viską įmanoma suderinti, jei tik naudojiesi smegenimis ir teisingai susidėlioji prioritetus.
Gal nuskambės keistai, bet pagrindinė mano veikla – namai. Reikia daug nuveikti, nueiti daug kelių, kad susivoktum, jog svarbiausias darbas ir užsiėmimas yra būti tėčiu, vyru, šeimos žmogumi. Kai prieš tave atsiveria visas pasaulis, trauki tai į kairę, tai į dešinę, turi visokiausių užsiėmimų. Tačiau vėliau supranti, kad tai niekur nedings ir tam, kad jaustum laimę, gerai gyventum, reikia turėti užuovėją – vietą, kurioje visada gali būti, iš kurios išeini tam, kad nuveiktum vieną ar kitą, dešimtąjį ar tūkstantąjį.
Mano atveju [tos kitos veiklos] tai ir ledo ritulys, ir Šaulių sąjunga, ir kariuomenė, paišymas, muzika, visuomeninė veikla. Tam, kad būtų visiškai patenkintas smalsumas, laiko neužtenka. Bet manau, kad geriau, kai jo trūksta, nei per daug – tuomet nežinočiau, kuo užsiimti.
– Kada prasidėjo „G&G Sindikato“ veikla?
– Nuo susitarimo skaičiuoti grupės gimtadienį jau praėjo 21 metai. Mums patikdavo švęsti „G&G Sindikato“ gimtadienį, nusprendėme, kad viso to pradžia – 1996 m. liepos 6 d. Tai ir Lietuvos šventė, data neatsitiktinė.
– Kada tapote toks patriotiškas? Ar tai buvo sąmoningas pasirinkimas?
– Aš nerašau dienoraščių, todėl man sunku atsekti. Lietuva, kaip mano gimtinė, man visada patiko. Kalbant apie gilesnį pažinimą, nežinau... Paaugliui prieš akis tiek daug nepatirtų ir nematytų dalykų. Kai man buvo 18-lika metų, griuvo Sovietų Sąjunga, atsivėrė Vakarai. Kai prie Vilniaus koncertų ir sporto rūmų vykdavo Sąjūdžio mitingai, nueidavome paspoksoti, mums buvo smalsu, daug ko nežinojome.
Reikia daug nuveikti, nueiti daug kelių, kad susivoktum, jog svarbiausias darbas ir užsiėmimas yra būti tėčiu, vyru, šeimos žmogumi.
Mano giminė, kaip ir daugelis, vengė drąsiai ir garsiai kalbėti. 1988 m. įvykiuose man patiko dalyvauti. Jaunam žmogui patinka šventės, o tai ir buvo tarsi šventė – tūkstančiai žmonių, visi vieningi. Tai nuotykiai, o paaugliui jie svarbūs. Vėliau buvo Sausio 13-oji, tarsi visai kitoks nuotykis. Dalyvavau tuose įvykiuose.
Su draugais gyvenome Šeškinės rajone, turėjome seną automobilį be stogo ir durų. Sausio 13-osios vakare nuvažiavome į Andriaus Mamontovo koncertą prie Seimo rūmų ir girdėdami, kad siūloma nesiskirstyti iš ten, likome. Likome tiek, kad aš tam tikrą laiko dalį ten gyvenau. Taip pat savo akimis mačiau, kaip užima televizijos bokštą.
– Ar dalyvavimą to laiko įvykiuose lėmė jūsų emocijos? Gal tam turėjo įtakos istorinės žinios?
– Tai buvo emocija, neturėjau, iš kur gauti istorinės įkrovos. Mano senelis klausydavosi „Amerikos balso“, bet nepasakodavo apie tai. Tai, ką mokiausi mokykloje, buvo visai kitokia istorija. Vėliau mane patraukė šalies istorija, įvykiai ir žmonės, partizanų epopėja ir pan. Kai viską sužinojau, man tarsi atsivėrė lobynas. Iki šiol negaliu atsigrožėti Lietuva. Čia vis randi kažką naujo, be to, šalis keičiasi.
– Vienoje iš nacionalinių ekspedicijų, kurioje dalyvavote, prie Vydūno kapo palikote juostelę nuo savo rankos. Ką jums reiškia Vydūnas ir jo filosofija?
– Tai buvo atradimas. Esu skaitęs daug įvairias dvasines praktikas propagavusių mąstytojų veikalų, beveik visi jie buvo užsieniečiai. Kai atradau Vydūną, supratau, kad turime savo tautos žmogų, kuris mąsto ne ką prasčiau. Jis labai artimas, nes yra vienas iš mūsų. Džiaugiuosi aplankęs jo kapą.
Tam tikri žmonės yra kertiniai akmenys mūsų istorijoje. Tokių akmenų yra ne du ir ne vienas, net ne vienas šimtas. Tokių gyvų akmenų šiuo metu taip pat yra ne vienas. Dėl jų laikosi Lietuva ir visas šviesos pasaulis. Dėl tokių idealistų, tikinčių, naivių, nesavanaudžių, paskiriančių savo gyvenimą kitiems žmonėms ir bendrai gerovei.
Mums neturėtų būti gėda apsidairyti aplinkui ir įdėti pastangų kai ką herojizuojant.
– Ar tokius žmones svarbu suburti?
– Jų neįmanoma nei surankioti, nei sukoordinuoti. Tie žmonės turi nevalingą savo trajektoriją, takelius, kuriais eina. Viskas, kas būtų prieš jų valią, juos slopintų. Tegul jie išnaudoja savo gerumą tai šviesai kurti.
Viskas, ką tokie žmonės veikia, labai svarbu. Norėčiau pabrėžti, kad šie žmonės – nebūtinai sportininkai, čempionai, mokslininkai, atradėjai ar politikai. Tai gali būti paprastas žmogus iš mažo miestelio. Tai geras žmogus, kuris rūpinasi savo šeima, ūkiu, miesteliu, pakelia šiukšlę, esančią ant šaligatvio, kuria istorijas, palikimą. Tokių žmonių gali būti tūkstančiai. Jų vardai ir pavardės nesvarbios. Ir nesvarbu, ar jie bus paminėti istorijoje, ar ne, jie tai vis tiek daro.
– Kaip manote, ar šiandien svarbūs istoriniai, herojiniai naratyvai?
– Visi, kurie gimė šioje žemėje, yra Lietuvos žmonės, esame bendras dalykas, mus vienija mūsų gimtinė. Tai kaip gyvas organizmas. Esame stiprūs, kai reikia, esame silpni, kai išglembame. Mums labai reikia herojų, kaip ir bet kokiai kitai tautai. Mums neturėtų būti gėda apsidairyti aplinkui ir įdėti pastangų kai ką herojizuojant.
Manau, kad mums reikia filmų apie partizanus ir pan. Mums reikia televizijos laidų, kuriose būtų kalbama apie herojus. Reikia ir animacinių filmų apie herojus. Juk pagrindinė herojaus paskirtis nėra gyventi praeitimi, o tiesiog būti ir skelbti vertybes. Herojus myli tėvynę, artimą, gina silpnesnį, gyvena ne dėl savęs, o kitų, yra patikimas. Tokių herojų aplinkui yra ir visi, tiek vaikai, tiek suaugę, mėgsta į juos lygiuotis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vasaros terasos atidarymo vakarėlyje išskirtinį stilių demonstravo žinomi kauniečiai4
Tikrai ne kasdien pačioje Kauno širdyje, Laisvės alėjoje, gali išvysti didelį būrį šventiškai pasipuošusių ir smagiai nusiteikusių žinomų kauniečių. Išsipusčiusios garsenybės šventė vasaros prad...
-
D. Zvonkus šokiravo: liko tik su trumpikėmis, bandė nurenginėti Stano4
Kaip tik dabar – pats atostogų įkarštis. Į laisvas dienas sudėta tiek daug vilčių, tai – ir laisvė, ir kelionės, ir daugiau laiko su šeima bei draugais. Vasaros tiek mažai, planų tiek daug, o pinigų, kaip visada... tik &sca...
-
Naujoje grupės DAR dainoje – trumpas pasakojimas apie atostogų romaną
Vasara – jau čia pat, o kartu su ja ir kelionės, jūra, nuotykiai ir meilė. Kad ir trumpalaikė, truksianti tik tiek, kiek atostogos, bet kokia romantiška, įkvepianti ir su tiek daug jausmų. Būtent apie tokią meilę su vasaros romanams būd...
-
Teisme – V. Siegel pergalė: siekia prisiteisti penkiaženklę sumą22
Verslininkų Lauryno Suodaičio ir Viktorijos Siegel šeima nesutarimus sprendžia teismuose. Skelbiama, kad teismas tenkino V. Siegel įmonės teiktą apeliaciją ir byla bus nagrinėjama iš naujo. ...
-
Stano: vyrai, kurie neišlaiko ir neaugina savo vaikų, yra gyvuliai10
Ką daryti, kad Lietuvos moterys gimdytų? Klausimas rimtas, mat jei taip ir toliau, 2050 m. Lietuvoje liks tik apie du milijonus piliečių. Demografai skambina pavojaus varpais – Lietuvai gresia išnykimas, nebus nei kam mokesčių sunešti...
-
Penki išbandymai: kas šiuose paveikslėliuose ne taip?1
Kartais spręsti įvairius galvosūkius yra ne tik sveika smegenims, bet ir smagu. ...
-
Proto mankšta mažiesiems: ar atrasite 10 skirtumų?1
Proto mankšta ir loginiai pratimai dažnai padeda lavinti mąstymą ar pastabumą. ...
-
Mirė serialo „Mano puikioji auklė“ žvaigždė A. Zavorotniuk35
Sulaukusi 53 metų po sunkios ligos mirė aktorė, serialo „Mano puikioji auklė“ žvaigždė Anastasija Zavorotniuk, pranešė rusų žiniasklaida. ...
-
Palėpėje dulkėjusi J. Lennono gitara aukcione sumušė „pasaulio rekordą“
Gitara, kuria kadaise grojo Johnas Lennonas, aukcione parduota už 2,9 mln. JAV dolerių – tai naujas aukcione už gitarą sumokėtos sumos pasaulio rekordas grupės „The Beatles“ istorijoje. ...
-
S. Malinauskas apie patiriamą teisinį spaudimą: nenusileisiu5
Skirmantas Malinauskas supranta, kad tai, kuo užsiima, draugysčių megzti tikrai nepadeda. Vaizdo tinklalaidę kuriantis vyras nevengia joje kritikuoti aukštas pareigas užimančių, galingų žmonių. Anot S. Malinausko, kiekvienas jo sukurtas epizod...