Garsinių knygų leidėjai įsidrąsino – knygynuose, be pasakų vaikams, atsiranda šios rūšies leidinių apie verslą ir net vienas kitas grožinis kūrinys.

"Skaityti" prie vairo

Gal teko ilgoje kelionėje automobiliu klausytis Jano Flemingo, išgarsėjusio knygų serija apie Džeimsą Bondą, pirmojo romano "Rojalio kazino", Kęstučio Navako knygos "Du lagaminai sniego" ar Carloso Castanedos "Vidinės ugnies"?

Teigiamai galėtų atsakyti tik tie, kurių draugai turi regėjimo negalią ir teisę Lietuvos aklųjų bibliotekoje (LAB) bei jos filialuose įvairiuose miestuose gauti garsinių knygų, išleistų kompaktinėsė plokštelėse. Mat LAB Knygų leidybos skyrius savo gausią produkciją (apie 200 naujų grožinės literatūros knygų kasmet) skiria tik žmonėms, turintiems regėjimo negalią, o jos pasiūlyti knygynams negali – neturi teisės užsiimti komercine veikla.

Kitos leidyklos kol kas tenkinasi garsinių pasakų vaikams ir knygų verslininkams leidyba. Būtent tokia garsinė produkcija dabar vyrauja knygynuose. O Vakarų šalyse per pastarąsias Kalėdas viena populiariausių dovanų buvo garsinė knyga – romanai ar kita grožinė literatūra. Kodėl lietuviai tokie abejingi garsinei literatūrai?

Įgarsinimo ypatumai

"Dauguma žmonių dažniau renkasi įprastą, o ne garsinę knygą, tačiau būna gyvenime situacijų, kai pastaroji įgyja didžiulį pranašumą. Ar nebūtų patogu šeimininkauti namuose, megzti ar net ravėti daržą, vairuoti automobilį tolimoje kelionėje ar kaitintis saulutėje prie ežero klausantis mėgstamo diktoriaus ar aktoriaus skaitomo romano?" – retoriškai klausė LAB direktorė Rasa Januškevičienė.

Pasak jos, aklieji ir silpnaregiai linkę mieliau klausytis neutraliu balsu perskaityto teksto, nei suvaidinto pabrėžiant personažų skirtingumą: nori savos, o ne įpirštos kūrinio interpretacijos. O pavyzdžiui, kai kuriose iš Rusijos atkeliavusiose garsinėse knygose tekstai skaitomi net kelių aktorių (vyrų ir moterų), skambant muzikai. Tokios garsinės knygos primena mažus spektaklius.

"Gal todėl garsinės knygos nepopuliarios, kad didelei daliai žmonių būdinga regimoji atmintis? – samprotavo R.Januškevičienė. – Juk ir aklieji, kai nori ką nors įsiminti, įsidėmėti, išmokti, prašo ne garsinio teksto, o parašyto Brailio raštu. Be to, garsinių knygų leidėjai neturi garantijų, kad jų produktas nebus nelegaliai kopijuojamas ir platinamas."

Laukiamos emigrantų

Kai kurie regos negalios kamuojami LAB abonentai per savaitę "perskaito" po 10 garsinių knygų – romanų. Sunku įsivaizduoti tokiu tempu skaitantį regintįjį.

Anot "Baltų lankų" knygyno Kaune, "Akropolyje", vadybininkės Lauros Kymantaitės, žmonės labiau vertina įprastos knygos skaitymo malonumą ir labiau linkę iš kompaktinės plokštelės klausytis įvairių patarimų ar net paskaitų, o ne romanų. Tiesa, šiame knygyne greitai buvo išpirktas Doloresos Kazragytės skaitomas Richardo Bacho kūrinys – "Džonatanas Livingstonas Žuvėdra". Dėmesio sulaukia garsiniai leidiniai besimokantiems kapitalizmo ir investavimo: Donaldo Trumpo patarimai, kaip tapti turtingam, ir Robino Sharmos "Vienuolis, kuris pardavė "Ferrari".

Tačiau populiariausios yra garsinės pasakos. Be Gianni Rodari, Charles'io Perrault pasakų, Antono Čechovo "Kaštonės", labai noriai perkamos garsinės Vytauto V.Landsbergio pasakos "Pelytė Zita", "Arklys Dominykas" ir kitos, kurias autorius pats ir įgarsino. Daug šių pasakų iškeliauja į užsienį pas ten gyvenančius tautiečių vaikus. Jaunimas mielai perka egzodo autorių Antano Škėmos "Baltą drobulę" ir Mariaus Katiliškio "Miškais ateina ruduo", įrašytus į kompaktines plokšteles.

Į dešimtuką pataikė "Vagos" leidykla, išleidusi žinomos lenkų psichologės terapines pasakas vaikams. Šių kompaktinių plokštelių reikia paieškoti – jos pasiekė dar ne visus knygynus.

"Buvau apstulbinta savo keturmečio Justo reakcijos į tas pasakas – mums važiuojant automobiliu jis nuščiuvęs klausėsi jų pustrečios valandos. Kai atvykome į vietą, Justas panoro dar kartą išgirsti pasaką apie meškutį, kuris pradėjo eiti į darželį. Mat sūnelis taip pat nenorėjo pirmomis dienomis likti darželyje ir jam teko įveikti panašias kaip ir meškučiui problemas", – pasakojo "Vagos" leidyklos generalinio direktoriaus pavaduotoja Ramunė Kūgytė ir pabrėžė, kad šiose įrašytose pasakose pasiūloma vaikams sprendimų, kaip įveikti įvairias baimes.

Beje, ši leidykla išleido garsinę knygą ir verslininkams, pasigendantiems bendravimo įgūdžių, reikalingų iškilti.

Lobynas uždaras

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) Garso įrašų ir leidybos studija, be kompaktinių plokštelių su Lietuvos radijo teatro spektaklių ar įgarsintų pasakų įrašais vaikams, neseniai išleido ir garsaus aktoriaus Arno Roseno skaitomų tekstų. Beje, A.Rosenas daug kartų talkino įgarsinant žinomus literatūros kūrinius ilgiausiai Lietuvoje (nuo 1962 m.) leidžiančiai garsines knygas LAB garso įrašų studijai.

"Nuo 2003 m. pradėjome leisti skaitmenines garsines knygas, kurių kelią pas regėjimo negalią turinčius žmones palengvino talpesnės ir patogesnės laikmenos ir įranga: CD, atmintukai, MP3 grotuvai. Gaila, kad negalime pasiūlyti savo turtingos garsinių knygų fonotekos vis labiau skubančiai ir laiko neturinčiai visuomenės daliai", – apgailestavo R.Januškevičienė.

Anot LAB direktorės, tūkstančiai bibliotekos fonotekoje saugomų garsinių knygų, įrašytų spektaklių būtų prieinami Lietuvos gyventojams, jei būtų pakeistas Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo ribojimas, leidžiantis garsines knygas teikti tik sutrikusios regos žmonėms. Kita galimybė – jei patys įgarsintų kūrinių autoriai ir leidyklos suteiktų LAB leidimą jų kūrinius teikti ir kitiems potencialiems skaitytojams.